Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų. Ant vaisių mumijų, kurios nesuyra ir peržiemoja, formuojasi patogeninių grybų (Moniliniafructigena ir Monilinialaxa) vaisiakūniai. Šie grybai yra kaulavaisinių augalų moniliozės sukėlėjai. Ši liga labai žalinga įvairiems kaulavaisiniams ir erškėtinių šeimos augalams.
Ja sergama visą vegetacijos periodą. Pagal tai, kokias augalo dalis pažeidžia, moniliozė skirstoma į moniliozinę degligę ir rudąjį puvinį. Šios ligos dažniausiai puola kaulavaisinius augalus: slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus. Vaisių mumijos susiformuoja sėklavaisiniams vaismedžiams (obelims ir kriaušėms) sergant ruduoju puviniu, rauplėmis.
Svarbiausia tinkamai prižiūrėti medžius
Jeigu dabar nepašalinsite likusių vaisių mumijų, jos taps tikra sporų saugykla, todėl ateinančiais metais kils pavojus užkrėsti sveikus vaisius. Patogeninio grybo sporos gali peržiemoti ir medžio žievėje, jas atpučia vėjas. Vaisių mumijos tokios patvarios, kad teks laukti kito sezono, kol suirs pačios. Visą žiemą mumijos gali kaboti ant vaismedžių šakelių ar gulėti ant žemės minkštuose lapų pataluose ir pavasarį virsti grėsmingais ligų šaltiniais. Užkrato pavojų kitais metais sumažinsite išretinę medžio vainiką. Smarkiai išretinus medžio vainiką, po kritulių greičiau išdžius lapai ir vaisiai. Visos priemonės, padedančios medžiui ir vaisiams greičiau išdžiūti, sumažina dėl oro sąlygų išaugusį užkrato pavojų.
Vaisių mumijas geriausia sudeginti, nepalikti iki pavasario. Labai svarbu pastebėti pirmuosius ligų požymius ir sumažinti patogeninių grybų plitimo galimybes. Jei sezono pabaigoje ant vaismedžių pamatėte pirmąsias vaisių mumijas, susirūpinkite – kitą sezoną turėsite juos profilaktiškai purkšti fungicidais tiek ramybės, tiek vegetacijos periodu, formuojantis vaisių užuomazgoms.
Elena Matiukaitė
