Penkioliktą nėštumo savaitę jai ir jos vyrui Kevinui (30) gydytojai pranešė, kad Quinnas gali gimti bet kurią akimirką ir kad, deja, gimdymo jis neišgyvens.
Po dviejų savaičių, 2016 metų gruodžio mėnesį Callie buvo dirbtinai sukeltas gimdymas, ir būdama be sąmonės ji pagimdė negyvą, vos 220 gramų svėrusį kūdikį.
Trauminio gimdymo metu ji stipriai kraujavo, jos kraujospūdis labai nukrito ir moteriai prasidėjo septinis šokas. Tuomet įvyko mirtinas kraujo užkrėtimas – nustojo veikti jos inkstai ir plaučiai. Moteris buvo prijungta prie gyvybės palaikymo aparatų, o jos vyrui pranešta ruoštis blogiausiam.
Po dviejų mėnesių gydytojams neliko nieko kito, kaip tik amputuoti abi Callie kojas žemiau kelių, o taip pat jos kairės rankos nykštį ir smilių, kadangi į šias kūno dalis kraujas nebetekėjo.
Jos gimda buvo „pajuodusi ir negyva“, todėl ir ją teko pašalinti. Moteris buvo maitinama vamzdeliu, jai taip pat reikėjo persodinti nugaros odą dėl po ilgo ligoninės lovoje praleisto laiko susiformavusių pragulų.
Įvairiose ligoninėse bei reabilitacijoje ji praleido dvejus metus, kol galiausiai 2018 metų kovo mėnesį galėjo grįžti namo pas dukrą Kenzi. Jos sveikatos draudimas atsisakė kompensuoti 11 000 dolerių kainavusį specialų vežimėlį, kurio jai reikėjo, kad ji galėtų laisvai judėti – reikiamas lėšas surinko jos istorijos įkvėpta nepažįstamoji.
Grafikos dizainerė Callie su vyru, interneto programuotoju, 2016 metų lapkritį abu labai džiaugėsi, kai paaiškėjo, kad Callie laukiasi. Tačiau penkioliktą nėštumo savaitę Callie darbe pradėjo stipriai kraujuoti, ir išvažiavo į ligoninę.
„Kraujavau jau nuo pirmosios dienos.“ – pasakoja ji. – „Bet į gydytojus kreipiausi dėl stipraus kraujavimo iš pilvo srities. Buvo daug krešulių. Darbe turėjau eiti į susitikimą, kai staiga pajutau srūvantį kraują – mano kelnės buvo permirkusios.“
Gydytojai nustatė, kad Callie placenta, besivystančiam vaisiui gyvybiškai reikalingas ir jį maitinantis organas, yra per stipriai prisitvirtinęs prie gimdos sienelės.
Pagrindinė tokių atveju komplikacija yra ta, kad gimus kūdikiui placenta negali normaliai pasišalinti, o bandymai ją pašalinti sukelia stiprų kraujavimą. Kūdikiui gresia priešlaikinis gimdymas. Jei stiprus kraujavimas pasireiškia anksti, tuomet gimdymas gali būti labai ankstyvas, nes vėliau motinos būklė gali būti nestabili. Gydytojai Callie pranešė, kad, deja, Quinnas taip anksti gimdymo neišgyvens – jam tebuvo 17 savaičių.
Callie sako: „Jie mane paguldė į gimdymų skyrių. Buvome toje palatoje, aplink moterys gimdė kūdikius ir girdėjau jų verksmą, o mums pranešė, kad nėra jokių vilčių, kad Quinnas išgyvens – teliko laukti, kol jis gims negyvas. Tos pora savaičių buvo siaubingos.“
Gydytojai gimdymą dirbtiniu būdu sukėlė 2016 metų gruodžio 26 dieną, ir sverdamas vos 220 gramų Quinnas gimė negyvas.
„Aš vis prarasdavau ir atgaudavau sąmonę.“ – pasakoja Callie. – „Nereagavau, mano akys buvo užsivertę ir labai stipriai karščiavau. Temperatūra buvo tokia aukšta, kad aplink mane dėliojo ledą. Tada man nutekėjo vandenys ir gimė Quinnas. Jis buvo per mažas, kad galėtų išgyventi – iškart išėjo į rojų. Mano vyras blaškėsi, gedėdamas sūnaus mirties ir spręsdamas visus medicininius dalykus.“
Gimdymo metu Callie prarado tiek daug kraujo, kad iš Dalaso miesto buvo atskraidintas tokių atvejų specialistas.
„Mano gimdoje vyko vidinis kraujavimas. Aš kraujavau, o gydytojai tuo pačiu metu perpylinėjo man kraują.“ – pasakoja ji.
Callie prasidėjo septinis šokas, kai kraujospūdis nukrenta pavojingai žemai. Tai taip pat laikoma trečia ir pavojingiausia kraujo užkrėtimo stadija. Kraujo užkrėtimą sukėlė infekcija – greičiausiai E. coli, ir organizme prasidėjo gyvybinius procesus nustelbianti ir gyvybei pavojų kelianti reakciją į infekciją, kuri gali sukelti audinių pažeidimus, organų nepakankamumą ir mirtį.
Callie sako: „Mačiau tik tamsą. Infekcija apėmė visą organizmą. Dėl kraujo užkrėtimo nustojo veikti mano inkstai ir plaučiai, mane prijungė prie kvėpavimo aparato. Man pradėjo atrofuotis galūnės. Mano kojos pajuodavo ir susitraukė, mano kojų pirštai atrodė, kaip razinos.“
Po dviejų mėnesių gydytojai nusprendė, kad reikia amputuoti Callie kojas žemiau kelių ir dalį kairiosios rankos, nes dėl kraujo trūkumo audiniai buvo stipriai pažeisti.
Ji pasakoja: „Atsimenu, kaip pabudau baisiame skausme ir nesuprasdama, kas darosi. Vyras man paaiškino, kas atsitiko. Nebeturėjau kojų ir gimdos.“
Gydytojai moters gimdą taip pat pašalino dėl mirusių audinių. Nuo 2017 metų sausio iki vasario mėnesio buvo prognozuojama, kad Callie šansai išgyventi yra lygūs nuliui.
Nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio ji pragulėjo intensyvios terapijos skyriuje ir patyrė daugybę operacijų. Galiausiai 2018 metų kovo mėnesį ji galėjo grįžti namo. Jos sveikatos draudimas kojų protezų nekompensuoja, o priprasti prie gyvenimo nepatogiame neįgaliojo vežimėlyje, kurio pati stumti ji negali, jai buvo labai sunku.
„Neįgaliojo vežimėlis, kurį man atsiuntė, buvo pats pigiausias iš "Amazon“. Kevinui kasdien teko perrišinėti man žaizdas.“ – sako ji.
Galiausiai, 2019 metų sausio 15 dieną Callie pirmą kartą pavyko atsistoti ant kelių.
„Iki to laiko Kevinas man kilnodavo iš vežimėlio ir atgal.“ – priduria Callie.
2019 metų balandžio mėnesį ji pagaliau gavo protezus, o spalio mėnesį pateikė prašymą specialiam vežimėliui gauti.
„Gydytojas pateikė prašymą, bet jis buvo atmestas. Tai neįtikėtina. Aš neturiu pėdų ir pati protezų užsidėti negaliu.“ – sako ji.
Savo desperacija Callie pasidalino Instagrame, kur jos įrašus pamatė verslininkė iš Luizianos, vardu Amy.
„Pamačiau Callie puslapį ir pasižiūrėjau jos vaizdo įrašus – paplūdau ašaromis.“ – sako Amy, nenorėjusi atskleisti savo pavardės. Ji pradėjo lėšų rinkimo kampaniją ir Callie buvo labai nustebusi, kai pamatė, kaip greitai žmonės aukoja pinigus.
„Ši akcija išplito žaibiškai.“ – džiaugiasi Callie.
