Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi, kad antradienio vakarą socialiniuose tinkluose išplito V. Širmo sesers Dovilės Širmaitės pagalbos prašymas:
„Gal kas ką nors žinote. Praneškite man, aš jo sesuo. Bet kreipkitės su konkrečia informacija. Ačiū už pagalbą.“
Taip pat buvo rašoma, kad su šokėju artimieji negali susisiekti nuo šeštadienio vakaro, bei pranešama, kad apie dingimą informuota vietinė policija ir Lietuvos ambasada Dubajuje.
Tokie atvejai parodo, kaip svarbu yra tinkamai sureaguoti į situaciją ir pasielgti teisingai, dėl to naujienų portalas tv3.lt dalijasi anksčiau aptartais patarimais, ką daryti dingus artimam žmogui.
Ką daryti dingus žmogui?
Apie tai naujienų portalui tv3.lt anksčiau pasakojo viešosios įstaigos „K9 paieška“ pirmininkas Jurijus Aleksandrovas.
Asmens dingimas artimai aplinkai visuomet sukelia nerimą ir šoką, tačiau ekspertas pažymėjo – apėmus nerimui, svarbu nepamiršti veikti. Nors veiksmų planas priklauso nuo situacijos, svarbu įsiminti pagrindinius dalykus.
„Pranešti aplinkiniams, kaimynams visiems, gal kas matė – tai standartinė reakcija, žmonės visada taip daro. Gal kas matė, kas girdėjo kažką.
Jeigu dingo žmogus, reikia ieškoti galų: kur ir kada, reikia nustatyti paskutinę buvimo vietą, laiką, kokiomis aplinkybėmis, kaip buvo nusiteikęs, kokie buvo jo ketinimai, ką jis norėjo daryti arba tai, kokie buvo planai. Viskas prasideda nuo to“, – kalbėjo J. Aleksandrovas.
Svarbiausi žingsniai
„K9 paieška“ svetainėje nurodomi septyni svarbiausi žingsniai, ką reikia daryti dingus žmogui ir pažymima:
„Pasigedus žmogaus, svarbi kiekviena akimirka, o kiekvienas veiksmas turi būti tikslus ir kryptingas. Sunku išlaikyti šaltą protą tokioje stresinėje situacijoje, todėl praneškite policijai bendruoju pagalbos telefonu 112.“
Pirmas svarbus faktorius – laikas ir vieta, kur žmogus buvo matytas paskutinį kartą. Būtina išsiaiškinti, ar ieškomas asmuo nėra su draugais ar giminaičiais, jei ne – visų išklausinėti, kada kur, kas paskutinį kartą bendravo su dingusiu asmeniu.
Kitas žingsnis – tiksliai apibūdinti dingusįjį: paieškos tarnybų atstovams pateikti nuotraukų, informuoti apie ypatingas išvaizdos detales (ūgį, sudėjimą, šukuoseną), galimą aprangą, kokius daiktus su savimi galėjo turėti, koks buvo elgesys paskutiniu metu, santykiai su draugais, artimaisiais.
Trečias veiksmas – pasinaudoti visomis ryšio priemonėmis. Rekomenduojama bandyti susisiekti su dingusiu asmeniu visais įmanomais būdais: mobiliuoju telefonu, fiksuoto ryšio telefonu, el. paštu, socialiniais tinklais ir pan., bandyti susisiekti su dingusiuoju visą paieškos laikotarpį. Taip pat išsaugoti dingimo vietą.
Jei žinoma, kur jis buvo matytas paskutinį kartą – nelieskite jo daiktų, kuriuos naudojo arba nešiojo paskutiniu metu, kad jie nebūtų užteršiami svetimu kvapu ir, jei į paieškas pasitelkiami šunys, jie galėtų teisingai suprasti dingusiojo individualų kvapą.
Tai turi žinoti visi
Taip pat rekomenduojama susisiekti su medicinos įstaigomis, ligoninių priėmimo skyriais, lavoninėmis, pasiteirauti apie neatpažintus asmenis, kurie atitinka dingusiojo aprašymą: amžių, ypatingas išvaizdos detales, drabužius ir pan.
Ne ką mažiau svarbi informacijos sklaida – rekomenduojama kreiptis į visas žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus su prašymu dalintis informacija apie be žinios dingusį asmenį, ji turi būti kuo tikslesnė.
„Svarbu nurodyti kuo detalesnę informaciją. Asmens vardą, pavardę, amžių, kokiame regione dingo, kaip atrodo (sudėjimas, plaukų spalva, akių spalva, išskirtinės žymės), kokius drabužius vilkėjo dingimo dieną ir kitą informaciją, kuri padėtų atpažinti ir surasti dingusį asmenį.
Būtinai pateikti asmens nuotrauką. Atsispausdinkite ir platinkite skelbimus su šia informacija“, – nurodoma „K9 paieška“ svetainėje.
Septintas žingsnis – nuolat bendrauti su paiešką vykdančiomis organizacijomis ir perduoti visą naujai paaiškėjusią informaciją.
Ką daryti žmogui dingus užsienyje?
Vis tik, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai lietuviai dingsta užsienyje arba niekam to nežinant išvyksta į užsienį. Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Dingusių žmonių šeimų aramos centro vadovė Natalija Kurčinskaja, Lietuvoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės išvyksta nieko nepranešę artimiesiems arba praneša apie išvykimą, tačiau išvykę nutraukia ryšius.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė teigė, kad nors pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta nepranešę artimiesiems, tai nėra dažnas reiškinys. Ji pabrėžė, kad tokiose situacijose dažnai būna sunku nustatyti tikrąsias priežastis, dėl kurių žmogus nusprendžia nutraukti ryšius, nes nėra aišku, kokie santykiai buvo su artimaisiais.
Nors pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta į užsienį nepranešę artimiesiems, N. Kurčinskaja pažymėjo, kad kai kurie jų sąmoningai nusprendžia taip elgtis. Vis tik ji pabrėžė, kad jei žmogus dingo nepranešęs, būtina paskelbti apie jo paiešką užsienyje, nes gali atsitikti įvairių situacijų.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė teigia, kad dingus artimajam pirmiausia reikia patikrinti, ar žmogus pasiėmė dokumentus ir daiktus, nes tai gali padėti nustatyti, ar jis išvyko savanoriškai, ar tai galėjo būti koks nors neaiškus įvykis. Visgi, šiuo atveju policija žino, ką reikia daryti.
Tačiau jei visi daiktai lieka namuose ir žmogus dingsta be pėdsakų, situacija, pasak N. Kurčinskajos, tampa gerokai sudėtingesnė: „Galbūt buvo kokių nors nesutarimų ir žmogus nenorėjo nieko pasiimti iš namų.“
Svarbu žinoti, kurioje žmogus šalyje
Be to, kai žmogus yra užsienyje, paieška vyksta bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis. N. Kurčinskaja paaiškino, kad pirmiausia reikia žinoti, kokioje šalyje žmogus gali būti.
„Jeigu galima, reikia patikrinti lėktuvų sąrašus, galbūt su autobusu vyko, gal vyko su automobiliu, pažįstamu“, – sakė ji.
Paieška taip pat apima galimybę paskelbti informaciją apie dingusį asmenį užsienio valstybėse, tačiau tai gali būti padaryta tik su artimųjų sutikimu.
Jeigu būtų žinoma, kad žmogus yra užsienyje, tačiau nepranešė apie tai artimiesiems, pirmiausia reikėtų apsvarstyti, kaip bandyti užmegzti ryšį, tačiau, pasak N. Kurčinskajos, tokiais atvejais kartais žmogus tiesiog nenori bendrauti su artimaisiais.
„Dažnas atvejis, kad žmogus yra gyvas ir sveikas, tačiau nenori bendrauti su artimaisiais, o policija neteikia jokių duomenų. Tačiau jis gali pranešti, kad yra gyvas ir sveikas, bet daugiau nieko neatskleisti, nes tai yra suaugęs žmogus ir tai yra jo valia“, – pasakojo ji.
Vis tik, specialistė pažymėjo, kad nors žmogus yra suaugęs ir turi teisę priimti savo sprendimus, tėvai dažnai yra pripratę manyti, kad turi teisę žinoti viską apie savo vaiką.
„Mes, tėvai, esame pripratę, kad vaikas yra kaip nuosavybė, jog turime viską žinoti, bet ne. Jam suėjus 18 metų, jis gali išeiti ir uždaryti duris, ir šioje vietoje niekas nieko negali padaryti. Tai yra žmogaus teisė, jis suaugęs, tai nėra mūsų nuosavybė“, – paaiškino N. Kurčinskaja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
