Tyrimai rodo, kad vidutiniškai ši liga žmogui nustatoma tik po ketverių metų. Iki tol ligoniai apsilanko pas šešis specialistus.
Neuroendokrininių navikų dieną, kuri pasaulyje minima lapkričio 10-ąją, specialistai teigia, kad laiku nustačius ligą ir tinkamai gydant, neuroendokrininiais navikais sergantys žmonės gali pasveikti ar gyventi labai ilgai, beveik nepatirdami ligos požymių.
Neuroendokrininiais navikais vadinami navikai, kurie atsiranda nervinio vamzdelio – neuroektodermos – ląstelių sluoksnyje, iš kurių vystosi nervų sistema.
Šių ląstelių gali būti beveik visame žmogaus kūne. Todėl ir NE navikai gali išsivystyti įvairiuose organuose – inkstuose, kasoje, žarnyne, plaučiuose.
„Dažniausiai – 70 proc. atvejų neuroendokrininių navikų aptinkama virškinimo trakte, kas ketvirtas – plaučiuose“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Neuroendokrininių navikų kompetencijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.
Neuroendokrininį naviką nustatyti labai sunku, nes jis gali sukelti bet kokius simptomus, kurie būdingi kitoms organo, kuriame jis yra, ligoms.
Pavyzdžiui, aukšta temperatūra, viduriavimas, prakaitavimas ir skausmas šono srityje gali rodyti, kad prasidėjo inkstų uždegimas, tulžies pūslės akmenligė, kasos vėžys, tačiau tokius pat simptomus sukelia kasos, skrandžio ar žarnyno neuroendokrininis navikas.
Plaučių neuroendokrininis navikas sukelia sunkų kosulį, o tai gali būti bronchito, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ar kitų plaučių ligų požymis, kasos navikas – sukelia panašius į diabetą simptomus.
Dažnai neuroendokrininis navikas lemia karcinoidinį sindromą, kuris pasireiškia karščio pylimu, veido raudoniu, viduriavimu, dusuliu, širdies veiklos sutrikimais ir kt. Neretai gydytojai mano, kad šie požymiai atsiranda dėl kitų ligų, pavyzdžiui, vidinis karštis – menopauzės, viduriavimas – infekcija ar dirgliosios žarnos sindromo.
Atskirti neuroendokrininius navikus nuo kitų labai svarbu dėl to, kad iš esmės skiriasi jų gydymas. Tyrimais įrodyta, kad įprasti chemoterapiniai vaistai, nenaikina neuroendokrininio naviko. Šiuos ligonius reikia gydyti kitos rūšies medikamentais.
Paprastai tai yra taikinių terapija, hormoniniai preparatai, jei NE navikas ypač agresyvus, taikoma specifinė chemoterapija, radioaktyvių dalelių preparatai. Jie slopina neuroendokrininio naviko išskiriamus hormonus ir trukdo navikui augti, plisti į kitus organus.
Per pastarąjį dešimtmetį neuroendokrininių navikų diagnostika patobulėjo iš esmės. „Specifiniais radiologiniais ir laboratoriniais tyrimais galime nustatyti naviko piktybiškumą, kaip greitai dalijasi ląstelės, o tai svarbu parenkant gydymą“, – teigia dr. E. Baltruškevičienė.
NE navikais susirgę žmonės paprastai gyvena ilgiau nei sergantys kitu epitelio vėžiu, – pavyzdžiui, net metastazavusia kasos neuroendokrinine karcinoma sergančių žmonių išgyvenamumas 3–4 kartus ilgesnis nei sergančių kasos latakėlių karcinoma. Tačiau tam yra būtina sąlyga – jie turi būti gydomi specializuotuose centruose, kurie yra patyrę gydyti šios rūšies vėžį.
Vis daugiau specialistų mano, jog šios rūšies vėžį gali sukelti nesveikas gyvenimo būdas ir galbūt nutukimas bei cukrinis diabetas, nes šios ligos skatina hormonų veiklos sutrikimus ir ląstelių mutacijas.
Kad ligoniai greičiau patektų pas specialistus, kurie nustatytų neuroendokrininį naviką, labai svarbu, kad glaudžiai bendradarbiautų įvairių specialybių gydytojai – bendrosios praktikos, gastroenterologai, endokrinologai, chirurgai, radiologai ir kt. Taip pat svarbu, kad gydytojų žinios apie ligos simptomus, plitimą būtų prieinamos ir gydytojams, ir jų pacientams.
