Tam, kad sodas džiugintų vaisiais ir uogomis, reikia jam skirti dėmesio ir nemažai pastangų. Vienas iš svarbiausių darbų sode – vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimas. Pasak A. Amšiejaus, jeigu medelius genite kiekvienais metais ir palaikote tvarką, didesnių problemų neturėsite. Tačiau dažnai žmonės genėjimu susirūpina tada, kai medelis pradeda nebeaugti, apkerpėja.
„Tada žmonės arba pasikviečia genėtoją, kuris per vieną kartą viską turėtų padaryti, arba nori patys per vienus metus atjauninti medelį 15 metų. Bet šitaip negalima. Negalima radikaliai atnaujinti vaismedžių. Atnaujinimui reikia 3 metų. Aš mačiau, ką žmonės padaro, kai bando viską padaryti per metus. Vasarą tokiame medyje priauga tiek šluotų, kad žmogus nebežino, ką daryti“, – sako jis.
Kaip taisyklingai genėti medžius?
Atėjus genėti medžio pirmiausiai apžiūrėkite ar nėra šakų, kurios dengia kitas, žemiau esančias, šakas.
„Ant uždengtos šakos ilgai nenoksta vaisiai, prasideda puvimas, nes ilgai laikosi rasa ir vaisiai nespėja nudžiūti. Jeigu apatinė šaka labai gražiu kampu nuaugusi, ją reikėtų palikti, o viršutinę patrumpinti arba visai pašalinti“, – paaiškina A. Amšiejus.
Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad medyje nebūtų stačiu kampu suaugusių šakų arba tokių, kurios konkuruotų su pagrindiniu kamienu.
„Medyje negali būti „ragatkių“ – šakų suaugusių stačiu kampu. Dar negali būti ir viršūnei konkurento – šoninės šakos, kuri konkuruoja su viršūne savo storumu. Lyderis tiek darbe, tiek gyvenime, tiek sode labai reikalingas. Kai medelis neturi aiškios viršūnės, jis nebežino, kaip augti ir šoninė šaka gali galiausiai išlūžti. Stipriai augančią šaką šalia viršūnės reikėtų arba pakirpti, arba visai pašalinti, jeigu šalia yra dar ir kitų šakų“, – pataria sodininkas.
Viena dažna klaida pasitaikanti genėjant – žmonės kirpdami ar pjaudami šakas palieka 2-3 cm šakos galą. O kiti daro atvirkščiai – kerpa per arti ir taip netyčia pažeidžia medžio kamieną.
„Toks šakos galas neatauga, o džiūsta. Medžiui tai naudos neatneša. Kiti pjaudami šaką pjūklą priglaudžia prie pat kamieno ir pažeidžia kamieno žiedą – sustorėjimą šakos pradžioje. Reikia pjauti šakas iki to žiedo, jo nepažeidžiant, bet ir nepaliekant styrančių šakų galų.
Kai naudojamas sekatorius, reikia žiūrėti, kuri jo pusė yra glaudžiama prie medžio. Viena geležtė labai gerai kerpa, o kita yra reikalinga tik kaip atraminė. Būtų labai gerai, kad atraminė geležtė būtų kerpamos šakutės pusėje. Kitaip pačiam medžiui bus labai negerai“, – sako A. Amšiejus.
Jeigu visgi per smarkiai išgenėjote savo sodą ir priaugo daugybė vilkūglių, A. Amšiejus pataria nebijoti jų pašalinti ir vasarą.
„Birželio pirmame dešimtadienyje turite eiti prie vaismedžio ir visus stačiai augančius ūglius nukirpti arba rankomis išlaužyti. Visas šakutes, kurios auga 45 laipsnių kampu ar bukesniu, paliekame, o išlaužiame tik tas, kurios auga 90 laipsnių kampu. Kitą pavasarį jums reikės daryti tik „kosmetinį“ genėjimą, panaikinti susipynusias šakutes ar viena kitą dengiančias.
Kai važiuoju pavasarį pro sodybas, matau priaugusių vilkūglių po pusantro metro, po du metrus. Žmogus gali juos nusikirpti tada, bet tada juos taip pačiai teks kirpti ir kitais metais, ir dar kitais, ir visada. Šitaip negalima.
Kai augalą nukerpi ramybės stadijoje, šaknų sistema yra pilna, nesužeista, o antžeminės dalies nėra arba ji sumažėjo – augalo augimas tuomet labai pastiprėja. Kai geni vasarą, nuimi šakas su lapais, o tai sumažina fotosintezę. Šaknims sumažėja maisto medžiagų ir tada medelis turi taupyti, o taupydamas maisto medžiagas nepriaugina naujų vilkūglių. Bet yra labai daug žmonių, kurie yra kategoriškai nusiteikę prieš genėjimą vasarą“, – paaiškina jis.
A. Amšiejus juokauja, kad jeigu prie augalo prieinate dažniau nei tik nurinkti derliaus, šakeles galite lankstyti.
„Jeigu turite kelis vaismedžius ir matote, kad viena šakutė auga stačiu kampu, ją galite šniūreliu ar skalbinių segtuku prisegti, palenkti link kamienėlio ir tada šaka gražiai augs reikiamu kampu. Tam ypač tinka mediniai skalbinių segtukai. Svarbiausia kiekvienais metais prie augalo prieiti“, – priduria jis.
Kaip genėti vaiskrūmius?
Dažno lietuvio sode galima rasti įvairiausių rūšių krūmų, nuo įprastų aviečių iki šilauogių. Vaiskrūmių genėjimas yra kiek sudėtingesnis nei vaismedžių, nes jie reikalauja skirtingos priežiūros ir atnaujinimo.
„Šilauogių ir juodųjų serbentų krūmuose negali būti šakų, vyresnių nei 4 metai, nes kitaip jos nustoja augti ir derėti. Yra tokia taisyklė juodiesiems serbentams ir ypač šilauogėms – dvi šakos 4 metų, dvi šakos 3 metų, dvi – 2 metų ir dvi naujos. Visoms kitoms augti neleiskite.
Šilauogėms dar reikia žiūrėti, kad apačioje nebūtų smulkių šakučių, vadinamo trako, nes jis susilpnina pačio krūmo derėjimą ir augimą, o uogų iš jo nėra“, – aiškina specialistas.
Raudonųjų ir baltųjų serbentų, agrastų šakos gali augti iki 8 metų, tačiau nepamirškite stebėti, kaip krūmas auga ir keičiasi.
„Šitie krūmai ne taip greitai sutankėja ir ne taip greitai sensta. Tačiau reikia stebėti, kaip tas krūmas auga. Jeigu vaisiai mažėja, šakos apkerpėjo, jau būtinai reikėtų jį pasigenėti. Jeigu šaka guli ant žemės ir trukdo su žoliapjove pjauti ar uogas sunku nuskinti, nereikia darbo atlikti per daug radikaliai. Vienas bičiulis dar su lapais išsigenėjo juoduosius serbentus, bet taip padarius, kitais metais tas krūmas nieko neduos“, – įspėja jis.
Jeigu namuose auginate remontantines avietes, dar dabar galite jas nukirpti. Remontantinės avietės auga ant šiųmetinių stiebų, todėl kasmet jas reikia nupjauti iki pat žemės.
Su tradicinėmis lietuviškomis avietėmis yra kiek kitaip, nes jos uogas veda ant antramečių stiebų.
„Pirmojo genėjimo metu šalinate ūglius, kurie yra maži, ploni, juos reikėtų pašalinti kuo greičiau, nes pasiims maisto medžiagas, kurios reikalingos pagrindiniam ūgliui ir jis gerai nesišakos.
Antrasis genėjimas – pagrindinių ūglių patrumpinimas, bet iki to reikia palaukti gegužės pradžios, kad galėtumėte gerai matyti, kaip jie vystosi. Paprastai avietės viršūnėlė būna 10-30 centimetrų ir iš prastai išsivysčiusių pumpurų nėra jokios naudos. Iki sprogstančio avietės pumpuro tą stiebą reikėtų patrumpinti“, – nurodo sodininkas.
Kada purkšti sodą?
Nors galite norėti apsaugoti savo sodą nuo kenkėjų, neskubėkite purkšti savo vaismedžių cheminiais preparatais.
„Aš siūlyčiau vengti cheminių purškimų, nes tuos obuolius ar kitus vaisius valgote savo šeimoje. Jeigu norisi purkštų, jų rasite prekybos centruose. Yra vienas profilaktinis purškimas, kuris nelabai kenkia žmogui ar pačiam medeliui, bet labai kenkia kerpėms, samanoms, visiems kenkėjų kiaušiniais. Tai reikėtų daryti irgi kuo greičiau, kol pumpurai dar neišsprogo.
Reikėtų 700 gramų karbamido 10-čiai litrų vandens. Jeigu įdėtumėte bordo mišinio, jis po žiemos atsiradusius medžių įtrūkimus apsaugotų ir neleistų per juos į vidų patekti ligoms. Purškimas irgi turėtų būti toks, lyg bandytumėte tą medį nuprausti“, – nurodo A. Amšiejus.
Taip pat vaismedžius po žiemos galima nupurkšti ir vario sulfato-kalcio mišiniu, kuris apsaugos po žiemos medžio kamiene atsiradusius skilimus ir neleis per juos į medžio vidų patekti kenkėjams ar ligoms. Visgi, prieš griebiantis bet kokio purškimo, A. Amšiejus pataria prieš tai pasidomėti:
„Kalbant apie purškimus, reikėtų apie tai pasiskaityti literatūros. Dažnai norima purkšti pavasarį nuo amarų, kad vaisiai nekirmytų, bet tada juk dar nežinot, ar apskritai tas medis duos tų obuolių ar riešutų, ar puls jį amarai. Norima kažką daryti, bet nežinoma nei kada, nei ką. Nenaudokime chemijos be reikalo“, – sako jis.
Pats natūraliausias ir geriausias būdas apsaugoti savo sodą nuo kenkėjų – pasirūpinti augalais, kurie duoda daug nektaro ir pasodinti juos savo sode.
„Tai prieskoniniai augalai. Juos reikėtų sodinti sodeliuose, kad vabzdžiai, kurių lervos valgo amarus, kandis ir kitus kenkėjus, turėtų iš ko maitintis ir galėtų apsaugoti mūsų vaismedžius. Jeigu pirmais metais bus šiek tiek sunkiau prisišaukti tuos vabzdžius, kitais metais viskas bus daug geriau. Turiu sodų, kurių nesu purškęs jau 15 metų, bet neturiu jokių bėdų nei su amarais, nei su vaisių kirmijimais“, – pasakoja „Svajonių sodų“ ekspertas.
