Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Milda Mončytė su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino galimomis rytinio galvos skausmo priežastimis, kada reikėtų sunerimti bei kaip to galima išvengti.
Galvos skausmo rytais priežastys
Pasak neurologės, rytinis galvos skausmas nėra specifinis požymis, jis būdingas tiek pirminiams galvos skausmams (pavyzdžiui, migrenai), tiek antriniams, kai galvos skausmas yra kitos ligos simptomas.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių ir akivaizdžiausių rytinio galvos skausmo priežasčių – miego sutrikimai. Prastas miegas ar nemiga gali nulemti ne tik blogą savijautą ryte ir dienos metu, bet ir galvos skausmą.
„Dėl to dažnu atveju gydydami galvos skausmus tvarkome ir miego režimą, ieškome priemonių ar vaistų, kad pagerintume miego kokybę, neretai dėl nerimo sutrikimo sąlygoto prasto miego prireikia psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalbos“, – tikina M. Mončytė.
Dėl rytinio galvos skausmo kartais tenka apsilankyti ir pas odontologus, kadangi bruksizmas, griežimas dantimis miego metu – taip pat viena iš dažnesnių rytinio galvos skausmo priežasčių.
Kita priežasčių grupė – su gyvenimo būdu ir aplinka susiję veiksniai. Pavyzdžiui, nepakankamas vandens suvartojimas – dehidratacija, gali sukelti galvos skausmą tiek dienos metu, tiek ryte.
„Kavos vartojimas ir atsiradusi priklausomybė kofeinui irgi gana dažna rytinių galvos skausmų priežastis. Taip pat rytinį galvos skausmą gali sukelti netinkama miego pozicija, nepatogi pagalvė.
Labai svarbi priežastis – ilgai vartojamų vaistų nuo skausmo sukeltas galvos skausmas, arba kitaip, medikamentinis galvos skausmas.
Šis skausmas išsivysto palaipsniui, kai galvos skausmai pamažu nepastebimai dažnėja ir didėja vaistų nuo skausmo poreikis, iki kol dėl per ilgo ir per dažno vaistų nuo skausmo vartojimo atsiranda galvos skausmas, primenantis priklausomybę nuo vaistų nuo skausmo. Vaistus nuo skausmo rekomenduojama vartoti iki 10 dienų per mėnesį.
Kita rimta naktinių ar rytinių galvos skausmų priežastis – struktūriniai pakitimai galvos smegenyse. Tiesa, neurologinės apžiūros metu šiais atvejais įprastai randami nukrypimai, leidžiantys įtarti galvos smegenų pažeidimą. Tokiais atvejais atliekame galvos smegenų vaizdinius tyrimus priežasčiai nustatyti“, – aiškina specialistė.
Kalta gali būti miego apnėja
Neurologė išskiria, jog kita su miegu susijusi liga, taip pat galinti pasireikšti rytiniu galvos skausmu – miego apnėja. Tai liga, kai miegant trumpam sustoja kvėpavimas, dėl ko atsiranda deguonies trūkumas, kuris ir gali nulemti rytinį galvos skausmą.
Tiesa, esant miego apnėjai žmogų vargina ne tik rytinis galvos skausmas, bet ir nuovargis dienos metu, dėmesio koncentracijos ir atminties pablogėjimas, o artimieji skundžiasi knarkimu ir garsaus kvėpavimo epizodais.
Diagnozuoti ir gydyti miego apnėją svarbu ne tik dėl galvos skausmo ir prastos savijautos dienos metu, bet ir dėl to, kad miego apnėja yra vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip hipertenzija, koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas, rizikos veiksnių.
„Kadangi rytinis galvos skausmas nėra specifinis požymis, tai gali būti įvairių ligų simptomas. Be minėtos miego apnėjos ir bruksizmo, rytinis galvos skausmas taip pat būdingas esant padidėjusiam kraujospūdžiui, kai nėra užtikrinta pakankama kraujospūdžio kontrolė ir stebimi kraujospūdžio šuoliai, dėl to kenčiant nuo rytinio galvos skausmo vertėtų dažniau pastebėti kraujospūdį, ypač rytais.
Ryte atsirandantis galvos skausmas taip pat gali būti susijęs su cukriniu diabetu ir jo gydymu – galvos skausmą gali sukelti tiek per didelė, tiek per maža gliukozės koncentracija kraujyje. Galvos skausmą, tiek rytinį, tiek ir dienos metu, gali sukelti ir eilė kitų organų ligų, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimas, elektrolitų disbalansas, mažakraujystė ar geležies trūkumas“, – priežastis vardina neurologė.
Kada vertėtų sunerimti?
M. Mončytės teigimu, rytiniai galvos skausmai gali būti lydimi įvairių simptomų, priklausomai nuo skausmo priežasties.
Migrenos priepuoliams būdingas pykinimas, šviesos ir garso baimė, norisi ramybės. Dienos metu jaučiamas mieguistumas ir nuovargis, sunkumas sutelkti dėmesį leidžia įtarti miego sutrikimus, įskaitant ir miego apnėją, bet taip pat šie simptomai gali būti sukelti ir padidėjusio kraujospūdžio, blogai kontroliuojamo cukrinio diabeto, skydliaukės ligų, mažakraujystės ar geležies stokos.
Į gydytojus reikėtų kreiptis, jei galvos skausmas vargina – dažnai kartojasi arba vaistai nuo skausmo nėra pakankamai efektyvūs.
„Gydytojo apžiūros reikėtų ir tuo atveju, jei rytinis galvos skausmas atsirado neseniai, ypač kiek vyresniame amžiuje (virš 50 metų amžiaus). Taip pat yra tam tikri požymiai, vadinamosios „raudonos vėliavėlės“, kurioms esant reikalinga skubesnė gydytojo apžiūra, pavyzdžiui:
- staiga atsiradęs stiprus naujas skausmas,
- kartu atsiradęs karščiavimas ar regos sutrikimas,
- pozicinis galvos skausmas (kai galvos skausmas atsiranda tam tikroje padėtyje – atsigulus ar atsistojus)“, – įsitikinusi neurologė.
Kaip sau padėti?
Vienas iš svarbiausių aspektų gydant galvos skausmus – miego kokybė. Kokybiškam miegui reikalinga ne tik išmiegoti tam tikrą valandų skaičių (rekomenduojama 7–9 valandos nakties miego), bet ir miego režimas.
Tai reiškia, eiti miegoti ir keltis reikėtų kasdien maždaug tuo pačiu metu, įskaitant ir savaitgalius. Tai ypač svarbu migrena sergantiems pacientams, kadangi nemažai daliai migrena sergančių žmonių migreninius priepuolius provokuoja ne tik miego trūkumas, bet ir per ilgas miegas.
Dėl to neretai pasitaiko savaitgaliniai galvos skausmai – pamiegojus ilgiau, nei įprasta, atsikeliama su galvos skausmu.
„Taip pat labai aktualus klausimas – išgeriamo vandens kiekis. Retas kuris skaičiuoja, kiek tiksliai išgeria per dieną vandens. Dažnu atveju atsakymas į šį klausimą – „daug“.
Kad įsivertinti, kas yra „daug“ ir kas yra „mažai“, galime pasiskaičiuoti rekomenduojamą vandens kiekį pagal formulę – savo kūno svorį padauginti iš 30 mililitrų, pavyzdžiui, 70 kilogramų sveriantis žmogus turėtų kasdien išgerti kiek daugiau nei 2 litrus vandens (2,1 litro). Jeigu daug judama, sportuojama ar dėl kitų priežasčių gausiai prakaituojama – dar daugiau.
Kalbant apie maistą, nereikėtų eiti miegoti alkanam, kaip ir nereikėtų eiti miegoti ką tik pavalgius. Virškinimo procesas ir alkis gali trikdyti miegą, kas gali sukelti galvos skausmą.
Tačiau kiekviena situacija yra individuali ir nėra universalaus recepto, dėl to esant varginantiems galvos skausmams prasminga gydytojo konsultacija, kurios metu bus sudarytas individualus ištyrimo ir gydymo planas, atsižvelgiant į visus jūsų simptomus, gretutines ligas ir vartojamus vaistus“, – pataria neurologė.