Vitaminas D organizme yra sintezuojamas saulės spinduliuose – jis naudojamas kalcio ir fosfato koncentracijai kraujyje reguliuoti ir yra esminės svarbos augimui bei vystymuisi, o taip pat kaulų regeneracijai, kurios metu iš kaulų pašalinami seni audiniai, kurie pakeičiami naujai susiformavusiais. Tačiau perteklinis vitamino D vartojimas žiemą gali pakenkti širdžiai, įspėja mokslininkai, rašoma express.co.uk
Kas išduoda apsinuodijimą vitaminu D?
Apsinuodijimo vitaminu D simptomai yra dingęs apetitas, svorio kritimas, perteklinis šlapinimasis bei širdies aritmija. Didelės vitamino D dozės gali pakelti kalcio kiekį kraujyje (hiperkalcemija), o tokia būklė yra kenksminga širdžiai, inkstams ir kraujagyslėms.
Mokslininkai jau seniai žino, kad ir žemas vitamino D kiekis gali pakenkti širdžiai, bet naujausi tyrimai rodo, kad ir aukštesnis už normą kiekis gali pakelti pulsą ir sukelti aritmiją, o tokia būklė vadinama prieširdžių fibriliacija.
„Intermountain“ medicinos centro tyrėjai analizavo daugiau nei 132 000 pacientų ir išsiaiškino, kad prieširdžių fibriliacijos rizika buvo du su puse karto didesnės tiems, kurių vitamino D kiekis kraujyje buvo didesnis už normą.
Prieširdžių fibriliacija vadinama tokia būklė, kurios metu viršutinės širdies kameros dreba, užuot pulsavusios ritmiškai. Esant tokiai būklei kraujas gali imti kauptis ir formuoti krešulius. Akivaizdus tokios būklės simptomas yra širdies permušimai, bet taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, nuovargis ir krūtinės skausmai. Prieširdžių fibriliacija taip pat siejama su didesne insulto rizika, širdies nepakankamumu, infarktu, demencija ir net Alzheimerio liga.
Dr. T. Jaredas Bunchas, širdies ritmo specialistas iš „Intermountain“ medicinos centro instituto bei pagrindinis šio tyrimo autorius, sako, kad šie atradimai yra reikšmingi, nes vitaminus ir maisto papildus daugelis žmonių vartoja tam, kad būtų sveikesni.
„Įvairiausi vitaminai gali būti ir naudingi, ir kenksmingi“, – sako jis. – „Mūsų tikslas yra nustatyti saugią dozę ir vartojimo būdą, kad pacientai žinotų, koks vitamino D kiekis yra saugus, o koks gali būti žalingas“.
Kai saulės spindulių gaunama nedaug, vitamino D papildų gali prireikti norint palaikyti sveiką jo kiekį organizme. Tikslus vitamino D kiekis, kurio reikia norint pasiekti normą, yra nežinomas, o jo vartojimas varijuoja priklausomai nuo regiono ir tautos – būtent tai ir gali sukelti problemų, sako tyrėjai.
„Pacientai vitaminų ir maisto papildų nelaiko vaistais“, – priduria dr. Bunchas. – „Bet visi vitaminai ar maisto papildai, vadinami „gydomaisiais“ ar „natūraliais“ iš tiesų yra vaistai, todėl gali būti ir naudingi, ir kenksmingi. Kaip ir bet kurios kitos terapijos atveju, vitaminus vartoti reikia dėl tinkamų priežasčių ir tinkamomis dozėmis“.
Kokia rekomenduojama kasdienė vitamino D dozė?
Daugumai žmonių per dieną reikia 10 mcg vitamino D, įskaitant nėščias ir krūtimi maitinančias moteris. Kūdikiams iki vienerių metų pakanka nuo 8,5 iki 10 mcg vitamino D per dieną. Nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens dauguma žmonių pakankamai vitamino D gauna iš saulės spindulių, todėl jo vartoti papildomai nereikia, tačiau pakankamą kiekį be papildų gauti nuo rugsėjo pabaigos iki kovo pradžios gali būti sudėtinga.
