Apie vyro ir moters santykius bei jų įtaką emocinei, fizinei bei lytinei sveikatai su urologu, seksologu, Europos seksualinės medicinos jungtinio multidisciplininio komiteto nariu T. Simaška kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Atsitiktinis seksas moterims rizikingesnis
Paklaustas daugiau filosofinio klausimo, kas yra meilė, o kas – meilės iliuzija, gydytojas palyginimui paaiškino, kuo skiriasi trumpalaikiai ir ilgalaikiai santykiai ir kaip yra pasirenkami partneriai.
„Jei galvotume apie lytinius santykius ir bendravimą, grubiai juos galima skirstyti į dvi rūšis – ilgalaikius ir trumpalaikius santykius. Variklis turėti trumpalaikius ir ilgalaikius santykius yra kitoks ir tipas, kaip mes renkamės antrą pusę – partnerį ar partnerę – trumpalaikiams ir ilgalaikiams santykiams yra kitoks, ieškoma kitokių savybių. Taigi, sakyčiau, kad po ta meilės iliuzija patenka trumpalaikiai santykiai, kurie greičiausiai niekur neveda“, – samprotavo gydytojas.
Urologo aiškinimu, tai, kad vyrai daug dažniau turi atsitiktinių lytinių santykių, sąlygoja jų biologija.
„Vyrams tai yra mažiau rizikingas dalykas – blogiausiu atveju, nepasisekus santykiams, vyras gali prarasti kažkiek finansų, bet realiai jis pratęs savo giminę. Nes blogiausias atvejis, turiu omenyje, neplanuotas nėštumas.
O moteriai tai yra daug stipresnė fizinė žala, ji netenka ir daug karjeros laiko, nėštumas reikalauja daugiau resursų, moteris yra mažiau mobili, mažiau darbinga, yra daug rizikos veiksnių ir dažniau taip yra, kad moteris lieka su vaiku. Tai iš principo atsitiktinių lytinių santykių padariniai daug skausmingesni yra moterims. Todėl moteris jų linkusios turėti rečiau ir atidžiau pasirinkti partnerį“, – paaiškino T. Simaška.
Vyras renkasi, su kuo gali, o moteris – su kuo nori
Pasak jo, neatsitiktinai yra populiarus teiginys, kad vyras renkasi, su kuo gali, o moteris – su kuo nori turėti atsitiktinių lytinių santykių:
„Tai nėra 100 proc. tiesa, bet daugiau mažiau vyrai daugiau atsitiktinių lytinių santykių turi tada, kai pasitaiko proga – sakykime, 70 proc. visų atsitiktinių lytinių santykių tais atvejais, kai jie neveda į kažkokį ilgalaikį santykį.“
Paklaustas, kur tada vyrai randa partnerį, jei jie dažniau turi tokių atsitiktinių santykių, gydytojas neslėpė, kad čia vis dar kalti ir stereotipai visuomenėje.
„Ne veltui yra stigmos, kad štai vyras, kuris susiranda daug partnerių, turi vienokią stigmą, tai, teisingai ar neteisingai, vertinama kaip šauni jo savybė. O moteris, kuri turi daugiau partnerių, turi stigmą, kad tai daugiau neigiama savybė ir tai yra kaip blogybė.
Manau, gal iš to tai ir išplaukia, kad ta moteris, kuri turi daugiau atsitiktinių lytinių santykių, yra mažiau vertinama. Šiais laikais tai yra senstanti nuomonė, juo labiau kad yra puikūs kontracepcijos metodai ir t.t., bet tas dalykas dar išlikęs.“
Skirtingi kriterijai partneriui
Gydytojas priminė, kad trumpalaikiai santykiai gali būti nevienkartiniai, o pasikartojantys, tačiau tai iš esmės yra santykiai be įsipareigojimų.
„Paprastai įsipareigojimai yra finansiniai, emociniai ir socialiniai. Tai tokie santykiai, kurie neturi šių įsipareigojimų, yra atsitiktiniai lytiniai santykiai. Jie gali būti ir trumpalaikiai pasikartojantys lytiniai santykiai, bet niekur nevedantys. O ilgalaikiai yra tie, kurie veda į šeimos sukūrimą ir giminės pratęsimą, bendros buities sudarymą. Tokiais atvejais vyrai renkasi visiškai kitaip, kaip ir moterys“, – komentavo T. Simaška.
Jo aiškinimu, kalbant apie trumpalaikius santykius, vyrai paprastai yra linkę pasinaudoti proga ir jų vertinimo skalė yra žema. Tuo metu moterų skalė yra žemesnė, nei renkantis partnertį ilgalaikiams santykiams, bet mažiau žema nei vyrų. Tuo metu renkantis partnerį ilgalaikiams santykiams kriterijai tiek vyrams, tiek moterims yra kitokie.
„Kai vyras renkasi partnerę ilgam laikui, nepaisant to, kad yra bendri bruožai, tinkantys visiems, tai – intelektas, socialinis statusas, bet kuriuo atveju vyrai labiau linkę rinktis 3–4 metais vyresnę moterį, yra svarbus geras liemens ir klubų santykis, nepriklausomai nuo kultūros vertinamos ir gražios, putlios lūpos, švari oda – viskas, kad būtų gerai genetiškai perduoti palikuoniui.
Moterys tuo metu linkusios rinktis 3–4 metais vyresnį vyrą, vėlgi yra vertinamas aukštas intelektas, svarbu yra platūs pečiai, nebūtinai vyras turi būti labai raumeningas, labiau turėtų būti sveikas, sveikai stiprus, geras pečių ir klubų santykis. Labai svarbus ir jo statusas“, – vardijo seksologas.
Gydytojo pastebėjimu, visi šie kriterijai išplaukia iš to, kaip žmonės statistiškai renkasi.
„Nes statistiškai žmonės yra linkę pasirinkti teisingai. Pavyzdžiui, jei į stiklainį pridėsime saldainių ir gatvėje paklausime 1000 žmonių, kiek gi čia yra saldainių, tai vidurkis bus labai arti tiesos. Tad jei vyras yra pastoviai apsuptas moterų, tai pasąmonė mums kažkur kužda, kad tai yra statistiškai geras sprendimas“ – kalbėjo T. Simaška.
Mitas, kad vyresniame amžiuje aistros nelieka
Jis pridūrė, kad apskritai nieko šiandien neturėtų stebinti, kad labai daug porų šiandien susipažįsta internete. Pasak gydytojo, tai – visiškai normalu, nes šiuolaikiniai žmonės čia praleidžia daug laiko. Tiesa, visiškai normalu, kad tokiu būdu susipažinę ir susitikę gyvai žmonės iš karto nepuls vienas kitam į glėbį vedini aistros, viskam reikia laiko.
Tačiau T. Simaška kartu priminė, kad neretai meilė ir aistra „suplakama“ į viena.
„Iš pradžių viršų ima aistra, kai plūsta dopaminas ir serotoninas. Tad iš pradžių sėkminguose santykiuose, kurie eina toliau nei pažinčių svetainės anketa, kavos puodelis ar kelionė, aistra yra didžiulis laužas, kuriame svarbu tik nenudegti.
Kalbant apie emocinę santykių eigą, su laiku ši aistra blėsta, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tarpusavio santykių ir meilės, geros emocijos kiekis mažėja. Jis linkę konvertuotis, keistis iš aistros, ypač seksualinės aistros. Iš pradžių būna didelis aukštas laužas, po to jau lieka lauželis, o per kurį laiką ten susidaro angliukai, kai reikia stipriai dirbti, kad tą ugnį įpūstum.
Bet tada jau tos laužavietės aplinka labai susitvarko, yra atsiradęs saugumas, tarpusavio pagarba, pasitikėjimas, kas irgi labai svarbu santykiuose. Taigi santykiai linkę keistis, atsiranda vaikai ir jie tada yra ugnis ir liepsna. Tada vaikai užauga, išeina, tada vėl, nors neretai galvojama, kad tėvai paseno, sprendžia tik kryžiažodžius, statistika rodo, kad vaikams išėjus iš namų, lytinis porų aktyvumas labai stipriai auga, aistra vėl užsidega“, – pastebėjo seksologas.
Pasak jo, tai jokiu būdu nėra taisyklė, kalbama apie vidurkį, tačiau visiškas mitas, kad jau ir pensinio amžiaus žmonės negyvena aktyvaus lytinio gyvenimo.
„Kas bent man buvo keista, kad pensinio amžiaus žmonės, kurie baigia dirbti ir yra pakankamai geros sveikatos, gana dažnai gyvena gana aktyvų lytinį gyvenimą. Gal iš urologinės pusės tas lytinis gyvenimas nėra toks lengvas ir kokybiškas, nors šiandien ir yra įvairiausių priemonių, kaip tą pakeisti, bet kadangi yra tarpusavio pasitikėjimas, geras santykis, pensinio amžiaus žmonės lytinių santykių ir aistros turi labai nemažai“, – sakė T. Simaška.
