Pasak aplinkos ministro patarėjos Aistės Žilinskienės, įstatymo pataisos atsirado iš praktinio žmonių gyvenimo.
Laidojimo tradicijos keičiasi
„Pasikeičia žmonių elgsena, tradicijos ir atitinkamai reikia nustatyti taisykles. (…) Gal tokių pavienių atvejų ir būdavo, kai kažkas susigalvodavo ir išbarstydavo ne viešoje vietoje. Įstatymo pokytis nustatė atstumą – ne arčiau kaip 5 km nuo kranto, nes nemažai žmonių nori kremuotų palaikų pelenus išbarstyti jūroje, upėje. To negalima daryti paplūdimiuose, urbanizuotose vietose“, – sakė A. Žilinskienė.
Aplinkos ministro patarėjos teigimu, yra ir daugiau reikalavimų. Pavyzdžiui, norint palaidoti žmogaus palaikus ant kažkada jau palaidoto žmogaus.
„Yra nustatytas 25 metų laikotarpis, kai negalima laidoti kito žmogaus palaikų ant viršaus, kol kūnas visiškai nesuyra. Atitinkamos medžiagos įsigeria į dirvožemį. Jei žmogus daug sirgęs ir medikamentų vartojęs, liekanų lieka jo kūne ir visa tai įsigeria į dirvožemį.
Laidojimo tradicijos keičiasi. Anksčiau susidurdavom su problema, kad laidojant visą žmogaus kūną, trūksta žemės, vietos. (…) Dabar susiduriama su problema, kad žmonės prašo daugiau kolumbariumų“, – „LRT radijui“ tikino moteris.
A. Žilinskienė atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenusako, kad pelenai gali būti barstomi bet kur. Be to, pabrėžė, jog turi būti išlaikyta pagarba ir mirusio žmogaus palaikams, ir gyviems žmonėms.
„Dabar tai gali būti daroma kapinėse – specialiai įrengtose vietose arba išpirktoje kapavietėje. Tai gali būti daroma Baltijos jūroje, upėse, kur šalia nėra gyvenama ir paplūdimių. Įstatymai neleidžia pelenų barstyti bet kokioje pievoje, miške, miesto vietovėje“, – kalbėjo ji.
Pelenų laidojimas jūroje
„Lietuvos krematoriumo“ Kėdainiuose pardavimo vadovė Jorūnė Jurkevičienė pastebėjo, kad dažnai susiduriama su žmonių poreikiu barstyti žmonių pelenus. Be to, toks poreikis būdavo ir seniau, prieš priimant įstatymą.
„Dalis žmonių tiesiogiai pasako, kad jie planuoja kremuotus palaikus išbarstyti. Kita dalis, ypač tada, kai nebuvo patvirtintas įstatymas, slėpdavo. Matydavom iš to, kad žmonės prašydavo neužsandarinti kapsulės su kremuotais palaikais.
Visais atvejais mes esame atsakingi, kad atiduotume užsandarintus palaikus. Bet pasitaiko, kai artimieji prašo neužsandarinti ar mažą dalelę supilti į maišiuką ar mažesnes urneles, kad galėtų laikyti ar išsivežti į kitą šalį“, – pasakojo pašnekovė.
Tokių norų nėra
Smilgių Šv. Jurgio parapijos klebonas Eugenijus Staleronka teigė, kad bažnyčia nepritaria žmogaus pelenų išbarstymui.
„Turi būti laidojama arba kape, arba kolumbariume. Juk tai – sudegintas žmogus ir jis turi ilsėtis ramybėje, būti laikomas pagarboje“, – tikino klebonas.
Jis pridūrė, kad kaime tokiu norų iš gyventojų nėra girdėjęs.
„Gal miestuose pasitaiko daugiau tokių prašymų būti išbarstytiems, tačiau kaime tokių tikrai nėra. Kaime iki šiol vis dar populiariausia laidoti kūną ir retas kuris nori būti kremuojamas.
Vis dėlto ši praktika taip pat populiarėja. Prieš kurį laiką, prisimenu, bažnyčia nepritarė ir kremavimui, bet dabar jau pritaria“, – dėstė dvasininkas.
Nepagarba žmogui
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratorius kunigas Kęstutis Palepšys antrino, jog bažnyčia kategoriškai nepritaria pelenų barstymui.
„Tokio prašymo nesu girdėjęs iš parapijiečių, tačiau bažnyčia tai daryti kategoriškai draudžia. Tai – nepagarba“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ką daryti, jei toks buvo velionio noras, K. Palepšys paaiškino, jog tai – problema.
„Tai protingumo klausimas. Kiekvienas darbas turi atsakomybę. Juk tai – amžinosios taisyklės. Esu girdėjęs apie atvejį, kur artimieji norėjo pusę pelenų palaidoti, o pusę pasilikti kaip suvenyrą. Tačiau taip elgtis negalima! Kuo mes laikome tą žmogų?“ – sakė kunigas.
Autorė: Samanta Ilonytė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
