Kokios ligos puola lietuvių pamiltus augalus, kas jas sukelia bei kaip jas atpažinti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Sonata Kazlauskaitė ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė-Radzevičė.
Pomidorų maras ir vytulys
Dažniausiai pasireiškianti pomidorų liga – maras. Tiesa, ši liga neaplenkia ne tik pomidorų, bet ir bulvių, tačiau tam, kaip dažnai pasirodo ši liga, įtakos turi oro sąlygos.
„Dažniausiai maru pomidorai, kaip ir jų giminaitės bulvės, suserga lietingą vasarą, esant didesnei kaip 75 proc. oro drėgmei ir 15-20°C temperatūrai. Tačiau jei vasaros būna sausos, karštos, trūksta drėgmės, tada maru pomidorai ir bulvės beveik neserga“, – aiškino specialistės.
Specialistės pabrėžia, jog svarbu atkreipti dėmesį į itin pavojingas ligas – vytulį ir šaknų puvinius. Šios ligos užpuola, kai augalai metai iš metų auginami toje pačioje vietoje, nepraturtinant ir nekeičiant dirvožemio.
„Tokiame ilgus metus eksploatuojamame dirvožemyje prisidaugina patogeninių Verticillium ar Fusarium genčių grybų. Ir bet kokia stresinė situacija, kaip užmirkimas, staigūs ir dideli temperatūros svyravimai ar nesubalansuota augalo mityba sudaro sąlygas patogenams pulti. Apsikrečiama per šaknų sistemą, o toliau šie grybai parazituoja arba vandens apytakos audiniuose, arba pūdydami šaknis“, – aiškino doc. dr. Elena Survilienė-Radzevičė.
Vytulys pirmiausia pasireiškia gelstančiais ir vystančiais žemutiniais lapais, nepaisant to, jog augalai tinkamai prižiūrimi, o šaknų puvinį parodo parudavusios, negyvos šaknys, kuriomis augalai negeba apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis.
„Atrodo, ir vandens netrūksta, ir stiebai nepažeisti, o štai augalas vysta. Ligoti augalai saulėtą dieną apvysta, o rytais ir apniukusiomis dienomis vėl atsigauna, po kiek laiko ir visai sunyksta. Priežastys – vytulys ir šaknų puvinys.
Vytimo priežastis – mechaniškas vandens indų užsikimšimas grybų hifais ir jų išskiriamomis nuodingomis medžiagomis. Apatinės stiebo dalies skerspjūvyje nesunkiai galima pamatyti patamsėjusių vandens indų ratą“, – aiškino specialistės.
Dėmėtligės, sukeliamos grybų
Pomidorus taip pat puola dėmėtligės, kurias sukelia grybai arba bakterijos. Jos pirmiausia pasirodo ant apatinių lapų, o vėliau užpuola ir visą augalą. Viena jų – sausligė.
„Visų dėmėtligių užsikrėtimo pradžiai svarbu, kad keletą valandų lapai būtų sudrėkę ar nuolat drėkinami. Vieną tokių dėmėtligių – sausligę sukelia grybas Corynespora cassiicola. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos spalvos įvairaus dydžio, dažniau ovalios formos dėmių su ryškiu apvadu ir koncentriškai išdėstytais apskritimais centre“, – aiškino doc. dr. Sonata Kvietkauskaitė.
Alternariozės požymiai labai panašūs į sausligės, todėl be tyrimų šias ligas atskirti sunku. Be to, abiejų ligų požymiai gali būti aptinkami ir ant stiebų – jie pasireiškia tamsiomis pailgos formos dėmėmis su būdingais koncentriškais ratais.
„Alternariozės pradžią dažniausiai žymi apatiniai lapai, ant kurių atsiranda įvairios formos rudų, taip pat koncentriškai rievėtų 0,5-1,0 cm skersmens dėmių. Joms susiliejus, augalas džiūsta, silpsta, užsimezga mažiau ir smulkesnių vaisių. Palankiomis ligai plisti sąlygomis, kai oro temperatūra 25–30°C, o drėgmė būna didelė, pomidorų vaisiai pūva juoduoju puviniu. Dėmių su rudai juodomis grybo micelio ir konidijų apnašomis atsiranda prie pat vaiskočio.“
Alternariozė pažeidžia ir vaisius – ant jų atsiranda įvairios formos rudos, koncentriškai rievėtos 0,5-1,0 cm skersmens dėmės, plintančios nuo vaiskočio ar mechaniškai sužalotos vaisiaus vietos, o ji sugadina pomidoro išvaizdą.
Rudąją dėmėtligę sukelia Fulvia fulva (sinonimas – Cladosporium fulvum) grybas. Išvengti šios ligos galima pasirinkus sėklas su atitinkamu žymėjimu (C2; C5, Cf 1-5; Ff), kuris nurodo, jog pomidorai šiai ligai yra atsparūs.
„Jeigu pomidorai susirgo šia liga, jų viršutinėje lapo pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau gelstančių ir ruduojančių, 0,5–1,0 cm skersmens apskritų dėmių. Apatinėje jų pusėje susidaro iš pradžių šviesiai pilkos, vėliau ruduojančios lyg aksomas apnašos. Pažeisti lapai džiūsta ir nunyksta. Sergančių augalų derlius mažėja, vaisiai noksta lėtai. Infekcijai plisti palankios sąlygos, kai santykinė oro drėgmė yra 80 proc., o temperatūra tarp 10 ir 27°C, optimali – 22°C“, – ligos požymius ir užsikrėtimo priežastis vardino docentės.
Infekcijos šaltinis gali būti ir sėklos
Kaip minėta anksčiau, dėmėtliges sukelia ne tik grybai, bet ir bakterijos – Pseudomonas syringae pv. tomato, kurios sukelia bakterinę dėmėtligę. Įdomu tai, jog šios infekcijos šaltinis – užsikrėtusios sėklos.
„Į augalą bakterijos įsiskverbia per vabzdžių ar kitu būdu padarytas žaizdeles, nulūžusius plaukelius, lapų žioteles. Pirmi ligos požymiai gali pasireikšti jau po 5-6 dienų nuo užsikrėtimo.“
Ši liga taip pat pradeda plisti nuo apatinių lapų ir kyla į viršų, o labai išplitus, atsiranda ir ant lapkočių bei stiebų.
„Požymių pirmiausia reikia ieškoti ant apatinių lapų – čia atsiranda vandeningų, gelsvai rudų, vėliau tamsėjančių, netaisyklingų, nedidelių iki 3 mm skersmens dėmelių su iškilusiu viduriu. Aplink jas susidaro gelsvai žalsvas apvadas. Ligai plintant dėmių vis daugėja ir ant viršutinių lapų. Labai išplitus, siauros pailgos formos, tamsiai žalių, palaipsniui ruduojančių dėmių atsiranda ant lapkočių ir stiebų.“
Bakterinė dėmėtligė neaplenkia ir vaisių – ant jų atsiranda smulkių juodų, šiek tiek iškilusių dėmelių nelygiu paviršiumi, dažnai su tamsiai žaliu apvadu. Jei infekcija ankstyva, byra žiedai ir nesubrendę vaisiai, o bakterijoms patekus į išsiskleidusius žiedus, vaisiai neužsimezga.
Kita puolanti liga – miltilgė, kurios taip pat galima išvengti perkant specialiai pažymėtas sėklas.
„Miltligę (Oidium lucopesici, nelytinė stadija vardinasi Erysiphe sp.) išduoda baltos spalvos miltuotas apnašas. Pradžioje apnašas nedidelių dėmių formos, o vėliau greitai susilieja, apimdamas didesnius lapo plotus. Stipriai pažeisti lapai ruduoja, sudžiūsta, augalai jų anksti netenka. Miltligei plisti palanki aukšta santykinė oro drėgmė, vidutinė temperatūra ir sumažėjęs šviesos intensyvumas. Atsparumas miltligei ant sėklų pakelių žymimas Oi, Ol raidėmis“, – sako specialistės.
Pomidorus puolantys puviniai
Dėl blogo vėdinimo dažnai pomidorus užpuola kekerinis, kitaip vadinamas pilkasis puvinys. Pažeistos vietos pasidengia puriu, dulkančiu pilkšvu pelėsiniu apnašu, kuriame gausu Botrytis cinerea grybo sporų.
„Nuo mažiausio judesio sporos išplinta ore, apkrėsdamos kitas augalo dalis. Taip pat pažeistose augalo dalyse galima aptikti ir specifinius grybo darinius – skleročius, kurie patekę į dirvą ją užkrečia. Liga gali apimti visas antžemines pomidoro dalis – lapą, lapkotį, vaisių, stiebą. Ant lapų, dažniausiai viršutinėje dalyje, atsiranda vandeninga V formos (trikampė) dėmė, kuri po kelių dienų pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu.
Ant apkrėstų vaisių atsiranda rudų ar juodų nekrotinių dėmių, kurios taip pat pasidengia pilku dulkančiu apnašu. Kai sporos patenka ant dar nesubrendusių vaisių, ant jų atsiranda taip vadinamųjų vaiduokliškų dėmių – jos apskritos, 0,5 cm diametro, nuo kurių nukenčia prekinė pomidorų išvaizda. Dėl pažeistų žiedų taip pat sumažėja derlius.
Paprastai grybas B.cinerea puola mechaniškai pažeistas augalo dalis – atžalų, lapų šalinimo, rišamų priemonių įtrintas vietas. Pažeidus stiebą, sutrinka transpiracija bei mityba, virš pažeidimo vietos augalas vysta, audiniai numiršta.“
Dar vienas puvinys – sklerotinis, kurį sukelia Sclerotinia sclerotiorum grybas. Jis pomidorams pavojingas, nes dažnai sukelia stiebo puvinį, o grybo skleročiais užkrečiama ir dirva.
„Augalo dalis virš pažeistos vietos vysta ir supūva. Pažeistame stiebe pasimato vatos pavidalo apnašas, o tose apnašose bei pažeisto stiebo viduje nesunku pamatyti juodus grybo skleročius. Ligos plitimui didžiausią įtaką turi padidėjusi santykinė oro drėgmė, žema temperatūra, blogas vėdinimas“, – paaiškino doc. dr. Elena Survilienė-Radzevičė.
Docentės ragina nepamiršti genėti pomidorų – tai padeda pagerinti oro cirkuliaciją ir vėdinimą, o tai itin svarbu, nes perteklinė drėgmė palanki grybinėms ir bakterinėms ligoms plisti.
Geriausia ligų prevencija – tinkama augalų priežiūra, kuri prasideda dar nuo sėklų pasirinkimo. Specialistės primena, kad tinkamų augimo sąlygų užtikrinimas yra raktas į puikų derlių.
„Ar galima užauginti pomidorus be visų šių ligų? Galima – ir neabejoju, kad daugelis tai moka. Atsparių ligoms veislių pasirinkimas, kokybiška sėkla, geros augimo sąlygos, tinkama priežiūra, optimali mityba ir augalų stiprinimas, nepamirštant vėdinimo – bene pagrindinės rekomendacijos džiaugtis sveikais augalais.“
