„Ūkininko patarėjo“ pakalbinta pavardės nenorėjusi skelbti ūkio šeimininkė D. Č. pasakoja, kad penktadienį sūnėnas avis uždarė apie 20 val. – šiek tiek anksčiau nei įprastai. Mat ruošėsi vykti į šventę Lazdijuose – Pasienio fiestą.
Pro langą į tvartą įšoko vilkas
Avis jie visada nakčiai uždaro tvarte – manė, kad taip saugiau, nei palikti pievoje. Avis laiko kaimynų tvarte, nes šie sodyboje negyvena, tik leido naudotis pastatu.
„Tvarto langelį laikome atidarę, nes gyvuliams karšta, bijome, kad neuždustų“, – pasakojo D. Č. Ūkis įsikūręs už 300 m nuo pagrindinio kelio. „Mes ne miške gyvename“, – atkreipė dėmesį ŪP pašnekovė.
Tačiau vieno ar keleto plėšrūnų tai neatbaidė ir jie visai suįžūlėjo: įšoko per tvarto langelį ir papjovė 4 avis. Liko 20 suaugusių avių banda. „Išlindo iš tvarto mažas tik ką gimęs ėriukas. Matyt, ėriavedė apsiėriavo išpuolio metu. Keturios žuvo, vienas gimė“, – kalbėjo moteris.
Darbštiems žmonėms, mylintiems savo augintines, tai yra didelis sukrėtimas. „Mūsų avys tvarte uždaromos nakčiai, niekad nepaliekame pievose. Visos tvarto durys būna uždarytos, paliktas tik langelis. Per jį ir įšoko vilkas“, – pasakojo ŪP pašnekovė.
Po išpuolio nutarė langelį užkalti lenta, palikti tik mažą tarpelį, nes vis tiek reikia, jog patalpa vėdintųsi ir gyvuliai neuždustų. Kokių dar priemonių imtis, jau nė nežino, o ir net nepagalvojo, kad į uždarytą tvartą sodybos kieme atsliūkins vilkai ir dar prasmuks pro langą į avidę. „Kas galėjo pagalvoti, kad taip nutiks“, – stebėjosi moteris.
Tai jau ne pirmas vilkų išpuolis šiame ūkyje. Pernai ganyklose liepos mėnesį pilkiai taip pat pasidarbavo. Tuomet viena avis rasta nukraujavusi tvarte negyva, kitos visai nerado.
Kitas Lazdijų r. ūkininkas Marijus Bernatonis taip pat šiemet jau nukentėjo nuo vilkų – šie papjovė du veršiukus. „Pasaulio pabaiga – Lietuvą „ima“ meškos ir vilkai“, – nuo ŪP nuostabos neslėpė ūkininkas, mat šįkart avys išpjautos jo kaimynystėje.
Priimtas Buveinių direktyvos pakeitimas
Europos Taryba (ET) priėmė Buveinių direktyvos pakeitimą, kuriuo vilkų apsaugos lygis keičiamas iš „griežtai saugomas“ į „saugomas“. Šiuo atnaujinimu direktyva suderinama su atnaujinta Berno konvencija – tarptautiniu susitarimu dėl augalų, gyvūnų ir buveinių apsaugos Europoje. ET patvirtinus teisės aktą, jis bus paskelbtas Europos Sąjungos (ES) oficialiajame leidinyje ir įsigalios 20-tą dieną po paskelbimo.
Naujas statusas ES valstybėms narėms suteiks daugiau lankstumo vilkų populiacijoms valdyti. Tačiau valstybės narės turi ir toliau užtikrinti palankią vilkų apsaugos būklę. Jos taip pat gali ir toliau į nacionalinės teisės aktus vilkus įtraukti kaip griežtai saugomas rūšis ir nustatyti griežtesnes jų apsaugos priemones.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius stebima teigiama vilkų apsaugos būklės tendencija. Kaip matyti iš 2023 m. atlikto Europos Komisijos (EK) tyrimo, ši rūšis sėkmingai atsigavo visame Europos žemyne: apskaičiuota, kad vilkų populiacija per 10 metų beveik padvigubėjo – nuo 11 193 individų 2012 m. išaugo iki 20 300 individų 2023 m.
Tačiau dėl tokio nuolatinio populiacijos didėjimo kilo socialinių ir ekonominių iššūkių, visų pirma dėl sambūvio su žmogaus veikla ir žalos gyvuliams. Remiantis naujausiaisi turimais valstybių narių duomenimis, kasmet ES vilkai išpjauna ne mažiau kaip 65 500 gyvulių.
1979 m. priimta ir 1982 m. įsigaliojusi Berno konvencija yra ET žinioje esanti tarptautinė sutartis, kuria siekiama užtikrinti laukinių augalų ir gyvūnų rūšių ir jų natūralių buveinių išsaugojimą ir apsaugą.
Tam kovencija susitariančiosioms šalims nustatomos teisinės pareigos, kuriomis apsaugoma virš 500 laukinių augalų rūšių ir virš 1 000 laukinių gyvūnų rūšių.
Šios konvencijos nuolatinis komitetas – jos sprendimų priėmimo organas – kasmet posėdžiauja Strasbūre. ES ir jos valstybės narės yra Berno konvencijos šalys.
Autorė: Dineta Babarskienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
