Kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius įspėja, kad viskuo dalindamiesi čia ir dabar ne tik parodome gražius kadrus sekėjams, bet ir suteikiame vertingos informacijos ilgapirščiams.
Specialistas pažymi, kad kiekvienas esame laisvas dalintis tuo, kuo norime, o informacijos srautai vis didėja – tai didžiąja dalimi lemia tai, kad gyvą bendravimą pakeitė virtuali erdvė.
„Mes tapome tauta, kuri, neturėdama draugų, negyvendama tikrojo, gyvojo gyvenimo gatvėje, rodome kiek galime daugiau tam, kad turėtume bent jau virtualius draugus. Kas kažkada turėjo penkis draugus, dabar turi dešimtis ir šimtus virtualių draugų ar sekėjų, kurie seka, kurie gali patarti, kurie paguodžia ar pyksta kartu su tavimi.
Kartais jie gali daryti kvailus veiksmus, sekdami savo „dievukus“ – jie kartais persistengia ir tas sekimas kai kuriais atvejais, gali būti nepiktybinis. Lietuvoje negirdėjau, bet užsienyje yra tokių, kurie sugeba įsilaužti į namus vien tam, kad pasivoliotų pas žvaigždę lovoje ar išsimaudytų duše. Bet jis gali būti ir piktybinis, kaip mes matome vagysčių atveju“, – kalbėjo M. Pareščius.
Vieną klaidą daro daugelis
Intensyvus dalinimasis turiniu apie tai, ką veikiame čia ir dabar, pritraukia fanatikų dėmesį – yra žmonių, kurie „medžioja“ žvaigždes, ieško, kur jie eina, ką daro, kad galėtų sutikti gatvėje, pamatę nufotografuoja su vaiku ar nauju vyru, pažįstamu ir tuo dalijasi įvairiuose forumuose.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai žymūs žmonės socialiniuose tinkluose sekami ne vien dėl to, kad yra gerbėjų „dievukai“ – kartais ši informacija panaudojama piktavališkiems tikslams. M. Pareščiaus teigimu, kartais vagys dirba visai ne taip, kaip kai kurie įsivaizduoja – ne laužiasi į atsitiktinius namus, o dirba su tikslu pavogti konkretaus žmogaus daiktus.
Galimybė socialiniuose tinkluose matyti, ką žmogus veikia čia ir dabar, atveria plačias galimybes įsisukti į namus ir pavogti turtą, ypač kai daroma tai, ką mėgsta daryti daugelis – dalintis kadrais iš atostogų, taip atskleisdami, kad šiuo metu nėra namuose. Tačiau kibernetinio saugumo specialistas pažymi, kad to išvengti itin paprasta:
„Yra tokių, kurie viešina, pavyzdžiui, kelionių metu viską pavėluotai. Duosiu paprastą pavyzdį – savo aplinkoje turiu krūvą žmonių, kurie juda karo zonose ir šalia karo zonų, pavyzdžiui, grįžę iš misijų su parama Ukrainai, jie informaciją viešina tik praėjus savaitei ar dviem, kai galimybės nustatyti fizinę vietą, kur tai įvyko, jau nebelieka. Taip jie išgelbėja žmonių gyvybes.
Aš manau, kad tą pačią taisyklę mes galime naudoti ir kas dieną, saugodami savo turtą ir savo aplinką – to pilnai pakaktų. Jūs kažkur išvažiuojate, pasifotografuojate, pasifilmuojate ir visa tai dedate į internetą tik tada, kai esate saugioje vietoje, pavyzdžiui, grįžę į namus, kai matote, kad jūsų turtas saugus.“
Kaip užtikrinti saugumą?
Yra ir kitų būdų, kaip apsaugoti savo turtą savaitgalį išvykus pasisvečiuoti pas draugus ar keliaujant ilgesnį laiką užsienio šalyse. Anot M. Pareščiaus, naudinga namuose įsidiegti signalizaciją, įrengti vaizdo stebėjimo kameras, uždaryti langus.
Pavieniai asmenys įsidiegia ir sumanių namų sistemą, kuri leidžia imituoti, kad šeimininkas yra namuose, pavyzdžiui, tam tikru laiku namuose užsidega šviesa, viduje kažkas juda – visai kaip filme „Vienas namuose“.
„Dar vienas dalykas, kurį patariame – kad įvažiavimas į namus visą laiką turėtų būti šildomas žiemos metu. Jums išvykus savaitgaliui, pasnigs ir dvi-tris dienas nebus jokio judėjimo.
Vagims atėjus ir pamačius, kad nėra judėjimo požymių, iš karto kils klausimas, ar tikrai žmogus čia gyvena, ar nėra tiesiog apleistas namas, o šeimininkai išvažiavę pailsėti. Automatiškai atsiranda klausimas, gal tai gera proga užeiti, patikrinti – vagys taip daro“, – kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas.
Apie tykančius pavojus galite nė neįtarti
Vis tik yra vienas dalykas, apie kurį daugelis galbūt nė nepagalvoja – mūsų namuose yra krūva išmaniųjų įrenginių, kurie taip pat gali tapti hakerių taikiniu. Ar kada pagalvojote, kad jie gali įsilaužti ne tik į telefoną ar planšetę, bet ir į televizorių ar dulkių siurblį?
„Pas mus namuose yra labai daug sumanių įrenginių, tokių kaip televizorius, prie kurio esančios kameros gali būti stebimos per atstumą, hakeris gali prisijungti prie sumanaus įrenginio, pavyzdžiui, siurblio ir žiūrėti, kas dedasi namuose.
Galima per atstumą matyti namuose esančias kameras, kurios yra fiziškai instaliuotos namų erdvėje, galima matyti viską kompiuteriuose, sumaniuose įrenginiuose: planeštėse, mobiliuose telefonuose. <...> Pavyzdžiui, planšetė, kuris jums atrodo kaip planšetė, hakeriams atrodo kaip įrenginys, į kurį galima įsilaužti ir daryti tam tikrus veiksmus viduje“, – aiškino pašnekovas.
Kadangi įsilaužti galima į daugybę išmaniųjų įrenginių, hakeriai gali matyti ne tik jūsų namus, bet ir įdiegę tam tikrus virusus stebėti jūsų fizinę buvimo vietą. Vieta gali būti sekama ne tik pagal jūsų telefoną, bet ir, pavyzdžiui, automobilį, o tai gali kelti pavojų saugumui.
Sunku net įsivaizduoti, tačiau galimybė piktavaliams stebėti jūsų fizinę buvimo vietą keliaujant gali pridaryti krūvą problemų:
„Pikti hakeriai gali veikti ne tik kibernetinėje erdvėje, bet ir fizinėje erdvėje, pavyzdžiui, užblokuoti jūsų mobilaus telefono SIM kortelę, užblokuoti jūsų kreditinę kortelę.
Tiesiog paskambinus į banką ir pasakius, kad pavogė piniginę, esu užsienyje, neturiu jokių kodų, identifikacinių priemonių, ar galėtumėte užblokuoti mano kortelę? Jeigu bankas mato, kad skambina apsimesdami jūsų telefono numeriu, bankas patvirtins ir užblokuos tokią kortelę.“
M. Pareščius pabrėžia, kad per daug informacijos atskleidžiame ne tik internete, bet ir realybėje – vykdami į kelionę nemažai žmonių pateikia perteklinę informaciją kelionių agentūrai, palikdami automobilį ir jo raktelius autoservise, ima ir pasako, kuriam laikui išvyksta į užsienį.
„Mes per daug viešiname savo aplinkoje ir paslaugų tiekėjams, ką mes darome ir kaip mes darome“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas ir juokaudamas priduria, kad daugeliu atvejų geriausia liežuvį laikyti „namuose, seife“ ir kuo mažiau pasakoti apie savo planus.
