Patikrinimo metu rasta pažeidimų, vis dėlto, kaip įprasta visos Lietuvos gydymo įstaigose – su tiesioginiais skundais jokie konkretūs medikai į inspektorius taip ir nesikreipė. Ligoninės direktorė įpareigota užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų žeminami
Neplaninis patikrinimas
Kaip informavo Valstybinę darbo inspekcijos (LR VDI) Komunikacijos skyrius, patikrinimas Kėdainių ligoninėje buvo neplaninis, o jo tikslas – įvertinti psichologinio smurto darbe apraiškas.
Įdomu tai, kad toks patikrinimas Kėdainių ligoninėje buvo atliekamas ne remiantis kažkieno skundu, o pagal LR VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022-04-04 įsakymą Nr. EV-116 „Dėl rizikingiausių sveikatos priežiūros įstaigų neplaninių patikrinimų organizavimo“.
Taigi – Kėdainių ligoninė, panašu, jau kurį laiką yra inspektorių akiratyje.
Kreiptis viešai medikai nedrįsta
Neplaniniame VDI patikrinime dalyvavo įstaigos vadovė direktorė Edita Vaškevičienė, administracijos atstovai, Lietuvos gydytojų sąjungos tarybos atstovas ir narys.
Pokalbių metu buvo išsakyta nuomonė, kad galimai pavieniai psichologinio spaudimo apraiškos atvejai gali pasitaikyti, bet konkrečiai niekas nesikreipė.
Kaip įprasta tokiais atvejais, patikrinimas vyko dalijant medikams anonimines anketas, kurias jie turėjo užpildyti.
„Rinkos aikštės“ redakcija jau anksčiau buvo gavusi vieno mediko anketą, kurioje buvo pažymėta, kad darbo vietoje jis jaučiasi nesaugiai, patiria įtampą ir nežinomybę dėl darbo vietos, anketoje taip pat pažymėta, kad iš ligoninės išeina darbuotojai, iškeltas ir atlyginimų klausimas.
Tiesa, patys medikai neslepia abejojantys, ar visos anketos pateko į inspektorių rankas – baimintasi, kad dalis anketų, kuriose pažymėti nepalankūs ligoninei atsakymai, tiesiog dings kažkur „pakeliui“.
„Problema ta, kad medikai yra įbauginti, jie bijo net anonimiškai parašyti, kas ir kaip iš tiesų yra.
Dar prieš koronavirusą bandėme daryti medikų apklausas apie psichologinį klimatą ir jau tada girdėjome iš kolektyvo interpretacijų, kad administracija tikrins, kuriuo tušinuku ir šriftu kas ką parašė ir todėl medikai nerašys, ką galvoja, nes bijo.
Mūsų medikų savivertė labai pažeidžiama ir labai jautri.
Jei administracija griežtai reaguoja į bet kokį įrašą socialiniame tinkle, tai medikai jau bijo pakrutėti, bijo išsakyti savo nuomonę ir tikrą savijautą, nes bus nubausti“, – sakė anksčiau krašto medikų profesinei sąjungai vadovavusi Raimonda Augienė.
Tiesa, LR VDI informavo, kad inspektoriams atliekant patikrinimą, Kėdainių ligoninėje dirbantys medikai informavo, kad prieš kurį laiką buvo planuojama kreiptis su skundu į Darbo inspekciją dėl netinkamų darbo sąlygų.
Miega tik silpni
Inspektoriai, patikrinę medikų darbo grafikus, rado, kad ligoninė pažeidinėja LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, nes medikai dirba daugiau, nei leidžiama ir ilsisi trumpiau, nei reikalauja elementarūs fiziniai poreikiai – nekalbant jau apie įstatyminius aktus.
Vis dėlto anokia naujiena, kad visoje šalyje medikai dirba keliose darbo vietose, apsiima papildomų darbų, vaduoja kolegas, taip bandydami prisidurti prie atlyginimo.
Tokia situacija ypač opi tarp slaugytojų – mat jų gydymo įstaigoms trūksta, o atlyginimai yra tiesiog nesuvokiamai maži.
„Patikrinimo metu VšĮ Kėdainių ligoninė nustatyta, kad darbuotojų kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė yra trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės.
Pavyzdžiui: asmuo pagal darbo grafiką 2022-06-01 darbą baigė 21 val. 36 min., o 2022-06-02 darbą pradėjo 7.00 val.“, – informavo LR VDI ir pridūrė, kad tokių pavyzdžių būta ir daugiau.
Taigi paskaičiuokime.
Medikas darbą baigia 21.36 val. Manykime, kad apie 22 val. vakare jis palieka įstaigą (per 25 min. susitvarko darbo vietą, persirengia ir pan.).
Jei medikas kėdainietis, namo grįžti gali greitai, jei iš kito miesto – reikėtų priskaičiuoti ir kelionės laiką, kuris gali būti ir pusvalandis, ir valanda (dalis medikų atvyksta dirbti iš Kauno).
Grįžus namo asmuo turi nusiprausti, pavalgyti, susiruošti kitai darbo dienai. Vadinasi, miegoti eiti jis geriausiu atveju gali tarp 23–24 val.
Kitą rytą 7 val. jis jau turi būti darbe. Tad asmuo keltis turi tarp 5–6 ryto, priklausomai nuo to, kur gyvena.
Poilsiui lieka 5–7 valandos.
Septynios valandos miego yra laikytina normaliu miego kiekiu suaugusiam žmogui, 5 valandos jau netelpa į jokias normos ribas.
Maža to, įstatymu apibrėžiamas mažiausias nepertraukiamas 11 valandų poilsio laikas įvertinant, kad asmuo turi asmeninį gyvenimą, ir poilsis – toli gražu ne tik miegas.
Kokios nuotaikos ir apskritai darbinės energijos galima tikėtis iš mediko, kuris dirba tokiais tempais?
Dirba gerokai daugiau
Įstatymuose numatyta, kad darbuotojų darbo laikas, įskaitant darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, pavadavimo gali būti ne daugiau kaip šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Darbo grafikai turi būti sudaromi taip, kad darbo laikas sudarytų maksimaliai 52 valandas per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Patikrinimo metu nustatyta, kad Kėdainių ligoninėje medikai per 7 dienų laikotarpį kai kada dirbo ir 72 valandas – 20 valandų daugiau nei turėtų.
Galimai ne visi medikai gauna galimybę išeiti atostogų, mat VDI rekomendacijose pažymėta, kad „darbuotojams turi būti suteikiamos kasmetinės atostogos bent kartą per darbo metus“.
Neužtikrina ir profesinės rizikos vertinimo
LR VDI taip pat informavo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog VšĮ Kėdainių ligoninė darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo įgaliotas neužtikrino, kad profesinės rizikos vertinimas būtų nuolatinis procesas.
Rekomenduota pakartotinai atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, siekiant identifikuoti galimas psichologinio smurto apraiškas. Su rizikos vertinimo rezultatais supažindinti įstaigos darbuotojus.
Taip pat nurodyta informuoti darbuotojus apie galimybę kreiptis į įstaigoje dirbantį žmogų (ar darbo tarybos atstovą, ar profesinės sąjungos atstovą), į kurį gali kreiptis darbuotojas, patyręs bauginimą, smurtą.
Informuoti darbuotojus apie organizacinius ir kitus pokyčius įstaigoje. Organizuoti stebėseną, siekiant įsitikinti, jog įstaigoje įdiegtos pakankamos prevencijos priemonės, kad darbuotojai nepatirtų darbe bauginimo, žeminančio ir užgaulaus elgesio.
Būtina imtis priemonių užtikrinti, jog įstaigoje būtų laikomasi DK 30 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų garbės ir orumo gynimą, kurioje teigiama, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
VDI taip pat informavo, kad ligoninei šį kartą bauda nebuvo skirta. Tačiau baudos už pažeidimus yra numatytos – ligoninės vadovas gali gauti nuo 240 iki 3 tūkst. eurų.
