Šaunuolis...Yra dar ir gerų vaikinukų.

Augau XX a. vidurio Kaune. Sėdėti autobuse, jei stovi nors vienas vyresnio amžiaus žmogus, buvo gėdinga. Padėti kitam buvo savaime suprantamas dalykas. Nesvarbu vaikas tai ar suaugęs žmogus, savas ar svetimas. Mus taip auklėjo ir tai virto natūraliu poreikiu. Sutinku ir dabar geranoriškų žmonių.

Kaip dažnai brandžios moterys padeda jaunoms mamoms su vaikučiais? Gal ta statistika susijusi?

Lipu į autobusą sunkiai, nes skauda kojas.
Kartu ir mokinukai, nes baigėsi pamokos.
Visi susėdo, o man teko pastovėti.
Gerai nors tiek, kad 3 stoteles tik važiavau.
Nuostabūs mokiniai...

Nuoširdi pagalba, kai padedama be filmavimosi, aplink tikrai yra nuoširdžių žmonių, jų dėka pasaulis tampa gražia vieta gyventi... Laimės Jums širdyje... Daugiau tokių žinučių. Ačiū

Esu jau pusę šimto perkopusi moteris, bet visada malonu kai kažkas pasisiūlo padėti. Aišku, man tos pagalbos dar nereikia, bet jausmas tikrai labai geras.

Tai ir mokyklėlė galėtų auklėti rašinėliais " Kuo šiandien padėjau nepažįstamai močiutei?"

Tai turėtų būti kasdienybė, bet deja... Laimingi tėvai auginantys tokį vaiką.

Tikrai gražu ir gera! Ačiū berniukui ir tėvams, nes šiais laikais tai vos ne stebuklas!