33 metus šiam darbui paskyręs vyras teigia, kad nors oficialiai su tarnyba ir atsisveikino, širdyje visuomet išliks ugniagesys gelbėtojas – tai tarsi įauga į kraują.
Ugniagesių atsisveikinimo tradicija
Alytiškiai kolegos R. Kilmanui padovanojo iš medžio išdrožtą Šv. Florijono – ugniagesių globėjo – skulptūrą, įteikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento skirtą vardinę dovaną. Jo laukė ir tradicinė atsisveikinimo procedūra –„dušas“ iš gaisro gesinimui skirto švirkšto.
„Sekmadienį buvo paskutinis Remigijaus budėjimas. Mes visi sukamės tame pačiame rate. Jauni keičia vyresnius, daug kolegų išeina į pensiją. Tačiau yra tokių, apie kuriuos, net ir išėjus, legendos sklinda iki šių dienų.
Tikrai žinau, jog Remigijus bus vienas jų – tas, kurio indėlis neužsimiršta. Jis buvo savo srities profesionalas, puikiai darbą išmanantis specialistas, tokius žmones išlydėti visuomet nelengva“, – sakė Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1-osios komandos viršininkas Modestas Kazlauskas.
Pats Remigijus neslėpė, kad jam atsisveikinimo momentas jautrus. Net pats nesitikėjo, kad širdyje virs tiek daug emocijų, net ašarą teks nubraukti.
„Visgi tarnybai atiduota daug metų. Sukaupta begalė patirties, pažinta šitiek žmonių, kolegų. Visa tai – neįkainojama“, – kalbėjo R. Kilmanas.
Pasak jo, nors dar būtų galėjęs padirbėti kelerius metus, visgi apsisprendė išeiti, mat mano, kad viskam turi būti savas laikas.
„Reikia užleisti vietas jaunesnei kartai. Aišku, būna, kad žmonės iki paskutinio dirba, tačiau nesinori atsisveikinti kaip nuvarytam arkliui. Išeinu dar turėdamas jėgų ir, manau, pačiu laiku“, – pasakojo R. Kilmanas.
Labiausiai atmintyje išlieka liūdnos istorijos
Paklaustas, kokie įvykiai labiausiai įsiminė per visus tuos metus, ugniagesys teigė, kad istorijos, kuomet viskas baigiasi gerai, labai neįsimena. Kur kas stipriau atmintyje pasilieka tragiški atvejai.
„Tada apmąstai, pergalvoji visokiausius variantus. Visuomet dirbi maksimaliai atiduodamas jėgas, žinai, kad gyvenime būna visko, tačiau skaudūs įvykiai vis tiek palieka pėdsaką“, – sakė Remigijus.
Anot jo, nors ir atsisveikino su tarnyba, tačiau puikiai žino, kad širdyje visuomet nešiosis šią profesiją su savimi, kitaip – tiesiog neįmanoma.
„Kad ir kur beeičiau, ką bedaryčiau, net ir ne tarnybos metu, jei tik pamatau, kad žmogui reikia pagalbos, visada stabteliu, nepraeinu pro šalį, kitaip negaliu. Ir miesto šventės metu pamačiau gulinčią moterį, žmonėsi eina ir praeina, o aš sustojau, kviečiau pagalbą. Kai kurie dar antrino: taigi prisigėrė, kam čia tos pagalbos.
Bet man nesvarbu, koks tas žmogus, jei reikės – aš padėsiu. Tokia mano pareiga“, – kalbėjo R. Kilmanas.
Atsisveikinęs su tarnyba, vyras teigė dabar daugiau laiko skirsiantis poilsiui, sodybai, buvimui gamtoje. O kolegoms linki sėkmės ir sveikatos, kuri yra pati svarbiausia.
Autorė: Raimonda Bernatavičienė, AlytusPlius.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
