Tiesa, šeimos šuo Lordis dar buvo leisgyvis, kai R. Intukas jį nuvežė į veterinarijos kliniką.
„Buvau mieste, kai paskambino baisiai išsigandusi ir verkdama žmona. Pasakė, jog ką tik didelis vilkšunis stipriai apkandžiojo mūsų Lordį, šis guli vos gyvas.
Staigiai parvažiavau namo į Pirmajį Alytų, paėmiau Lordį ir kuo skubiau nuvežėm veterinarei. Aš visas kruvinas, mašina pilna kraujų, veterinarė dar bandė gelbėti, tačiau jau buvo beprasmiška“, – su liūdesiu pasakojo alytiškis.
Veterinarei konstatavus, jog dėl kąstinių žaizdų pilvo srityje, dėl vidaus organų pažeidimų ir nukraujavimo šuo neišgyvens – šį teko užmigdyti.
Buvo kaip šeimos narys
„Lordžiui buvo 13 metų. Jis – kaip šeimos narys. Foksterjeras – tarsi medžioklinis šuo. Kai jam buvo metukai, nusivežiau į medžioklę, bet išsigando šūvio ir pabėgo. Pamenu, vargau ir tris dienas jo ieškojau. Radau, tapo mielu naminiu šuneliu. Geras, gražus, žmona labai mylėjo. Ji taip pergyveno, verkė dėl šio incidento ir netekties“, – pasakojo R. Intukas.
Vyras sako, jog incidento metu žmonai pradėjus šauktis pagalbos ir išsigandus dėl savo sveikatos bei saugumo, atskubėjo ir vilkšunio šeimininkas. Iš pažiūros, apie trisdešimties metų jaunas vyras. Šis pažadėjo, jog nuves vilkšunį į automobilį ir sugrįš pasikalbėti, tačiau moteris laukė veltui. Vyras dingo.
„Buvom išsikvietę ir policijos pareigūnus, bet tą pačią akimirką pareiškimo nerašėme. Pagalvojom, jie turi didelius krūvius. Veikiausiai sunku būtų nustatyti šuns šeimininką, kuris augintinį paleido bėgioti be pavadėlio ir be antsnukio. Tačiau jaučiamės labai apmaudžiai, jog net neatsiprašė, kad pražudė mūsų šunelį. Ne dėl savęs, tačiau dėl kitų – vis tik pareiškimą parašėme. Gal prevenciškai padės“, – kalbėjo R. Intukas.
Lordį sutuoktiniai palaidojo šunų kapinėse. „Kito šuns jau nepirksime. Turi sūnus. Žmonai per sunku“, - sakė pašnekovas.
Kaip AlytusPlius.lt informavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vadovė Kristina Janulevičienė, dėl šio įvykio bus pradėta administracinė teisena.
