Šeima teigia, kad nemažai žmonių nustemba pamatę tokią įvairovę ir tai priima tarsi egzotiką. Na, o Rasa ir Linas mielai su gyventojais dalinasi jiems pasiteisinusiais arbūzų auginimo patarimais, atskleidžia ir būdų, kaip dar galima paįvairinti arbūzų skonį ar ką iš jų pasigaminti.
Metai arbūzams buvo palankūs
„Mes šiemet arbūzus sodinome šiek tiek vėliau, tad planuojame, kad derlių imsime rugpjūčio viduryje. Aišku, tai pakoreguoti gali ir oro sąlygos. Tačiau tie, kas pasodinti paskubėjo, arbūzus jau gali ragauti dabar", – sakė R. Dumbliauskienė.
Ji ir vyras neabejoja, kad derlius šiais metais bus didesnis nei pernai. Anksti sušilo dirva, nenušaldė šalnos, lepino šiltos, saulėtos dienos. Šilumą mėgstantiems arbūzams išties buvo kuo pasilepinti.
Rasa ir Linas Dumbliauskai arbūzus augina jau ketvirtus metus. Teigia, kad tai didelio pelno tikrai neneša, o daugiau jiems yra kaip pomėgis, kuris pabandžius labai „įtraukė“.
„Nė karto nepasigailėjome, kad sodinome, bet vis dar mokomės, kaip juos auginti, kaip įminti tą paslaptį, nes kiekvieni metai, kiekviena vasara yra skirtinga, ir reikia labai taikytis prie oro sąlygų, bandyti, eksperimentuoti. Juk ir arbūzų veislės skirtingai reaguoja į oro pokyčius.
Bet tiesa yra tokia – kad ir kiek darbo įdėsi, negali žinoti, koks bus rezultatas. Vienais metais gali turėti gausų derlių, o kitais – beveik nieko. Lietuvoje orai permainingi, ir prognozuoti sunku“, – kalbėjo Rasa.
Siekis – ne užauginti gigantus, o kokybiškus, lietuviškus arbūzus
Pasak arbūzų augintojų, kartais iš aplinkinių tenka išgirsti, kad užauginti arbūzus labai lengva, esą net ir priežiūros nereikia. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad auginimo tik sau, ir auginimo pardavimui ypatumai skiriasi.
„Mes siekiame kokybiško vaisiaus ir gausaus derliaus, tad mums reikia nemažai pasistengti. Suprantame, kad jeigu žmogus nedidelį plotelį augina tik sau, viskas gali atrodyti daug paprasčiau. Na, o arbūzų augintojams reikia įtikti ne vieno žmogaus skoniui“, – teigė Dumbliauskai.
Jie patys jau yra atsirinkę, kurios veislės jų šeimai pačios skaniausios, tačiau, kadangi ūkyje svarbu sulaukti gausaus derlio, ieško veislių, kurios būtų tiek derlingos, tiek atsparios ligoms, tinkamos išvaizdos ir atitiktų norimas skonio savybes.
Šeima teigia, kad arbūzus stengiasi auginti natūraliai, kad be baimės galėtų valgyti tiek patys, tiek kiti žmonės, ir svarbiausia – žinotų, ką valgo.
„Neturime tikslo užauginti arbūzus gigantus. Geriau jau mažesnis, bet skanus, kokybiškas, lietuviškas, atsakingai išaugintas. Be to, pastebėjome, kad žmonės labiausiai renkasi nedidelius, patiekti ant stalo tinkamus arbūzus – maždaug apie 3–5 kilogramų svorio, kad vienu kartu būtų galima atsisėsti ir suvalgyti“, – sakė arbūzų augintojai.
Vilioja skirtingos spalvos ir skoniai
Jų teigimu, nors daugelis įpratę ieškoti įprastų, raudonų arbūzų, tačiau pasakius, kad turi ir su kitokios spalvos minkštimu, taip pat susivilioja paragauti ir nenusivilia.
Pernai kitų spalvų arbūzų netgi pritrūko, nes poreikis išties buvo didelis. Pasak Dumbliauskų, tikrai verta išbandyti kuo įvairesnių veislių, kad būtų galima patiems palyginti skonio savybes: pavyzdžiui, arbūzai geltonu minkštimu yra daug saldesni nei raudonu.
Šeima šiemet pirmą kartą sodino ir besėklius arbūzus – kaskart išbando vis ką nors naujo. Be to, Rasa ir Linas savo sekėjams feisbuko paskyroje negaili ir patarimų, kurie jiems patiems pasiteisino ūkyje.
„Tai anaiptol ne pamokymai, kaip reikėtų auginti, o tiesiog patarimai, pasidalinimas savo patirimi. Kalbant apie arbūzų auginimą, iš tiesų tas pamokas gali dalinti į kairę ir į dešinę, bet tik kiekvienas pats išbandęs gali atsakyti, kas pas juos veikia ir tinka.
Žmonės klausia, kaip dažnai reikia laistyti, bet juk tai priklauso nuo daugelio dalykų: oro sąlygų – lyja ar nelyja, nuo dirvos ir panašiai. Tiesiog reikia bandyti. Taip pačiai ir mes – eksperimentuojame ir, jei pasiteisina – pasidaliname su kitais“, – pasakojo R. Dumbliauskienė.
Kadangi patirties arbūzų auginime turi, o ir išragavę jų yra pačių įvairiausių, žmonėms jie atskleidžia ir būdų, su kokiais produktais dar galima derinti arbūzų skonius, ką galima pasigaminti. Neseniai feisbuko paskyroje buvo paskelbę arbūzų šerbeto receptą.
„Beje, pabodus įprastiniam arbūzo skoniui, patariame jį ragauti pašlaksčius citrinos sultimis – nustebsite, kokį maloniai saldžiarūgštį, atgaivinantį skonį pajusite. Įvairių receptų mums siunčia ir klientai: kai kas gaminasi arbūzų salotas, teko girdėti, kad net džemą iš arbūzų baltosios dalies, nulupus žievę, geba išsivirti“,- sakė Rasa.
Dumbliauskų šeima teigė, kad savo ūkyje sulaukia ne tik arbūzų ragautojų, bet ir žmonių, tiesiog norinčių apžiūrėti arbūzų lauką ir čia nusifotografuoti. Arbūzai savo išore, raštais taipogi skiriasi, dailiai atrodo, daugeliui įdomu pasižvalgyti, juk ant kiekvieno kampo Lietuvoje jų augančių tikrai nepamatysime.
Autorius: Raimonda Bernatavičienė
