A. O. Jasevičienė pirmą kartą savo būsimą vyrą išvydo dar būdama paauglė. Tąkart jos brolis atsivedė pernakvoti draugą. Juokais savo draugei ji sakė, kad šis jaunuolis tikrai bus jos vyras ir net neįsivaizdavo, kad toks nekaltas pasakymas išaugs į didelę, darnią ir mylinčią šeimą.
„Praėjus keletui metų vėl sutikau jį šokiuose. Tai buvo 1969 metų lapkritį. Jis išsivedė mane pašokti. Šokome keletą šokių. Baigiantis šokiams, jis pasisiūlė mane palydėti namo. Taip ir pradėjome draugauti, o kitų metų birželio 27 dieną susituokėme“, – pasakoja ji.
Šių metų birželio 27 dieną, pora šventė jau 50-ąsias vestuvių metines, o juos supo užauginti 11 vaikų ir 26 anūkai.
Laimingos santuokos paslaptis
Praėjus metams po žiedų sumainymo jiems gimė ir pirmasis sūnus. Tuo metu vyras dirbo statybose, o žmona sukosi namuose.
„Gyvenome ūkiškai. Didžiausia našta teko man ir turėjau atlaikyti 3 namų kampus, nes vyras po darbo eidavo dar papildomai dirbti, kad išlaikytų šeimą, nes šeima vis gausėjo ir gausėjo. Buvo visko – ir sunkių valandų, bet meilė vienas kitam nugalėjo visus sunkumus“, – šypsosi A. O. Jasevičienė.
Moteris sako, kad tvirtos santuokos paslaptis yra vienas kitą gerbti, mylėti, išmokti atleisti. Taip pat reikia begalinės kantrybės, kurios, pasak jos, šiuolaikiniam jaunimui dažnai pritrūksta.
„O kai auga tokia gausi šeimynėlė, kelio atgal nėra ir negali būti, nes vaikams reikia tėčio ir mamos. Tą mes ir išsaugojome. Jau kai vaikai užaugo, atrodo, visai nebuvo sunku, buvome jauni, energingi. Viskas nugalima, jei tik nori.
Gausi šeima buvo mano svajonė. Esu apdovanota aukso žvaigžde – suteiktas Motinos didvyrės vardas. Tai buvo sovietiniais laikais“, – prisimena moteris.
Jauniausią ir vyriausią sūnų skiria 16 metų, tad beveik visi vaikai yra pametinukai.
Padėjo ir užaugus
Vienas iš sūnų, Egidijus, pasakoja, kad jis su broliais ir seserimis visada laukdavo šienapjūtės pabaigos, nes tada visa šeima važiuodavo prie Nemuno arba ežero ir praleisdavo ten visą dieną, taip pažymėdami svarbiausių vasaros darbą, parūpinę žiemai gyvuliams šieno.
Ir nors šeimoje augo net 11 vaikų, pasak Egidijaus, nė vienas iš jų neliko nepastebėtas mamos.
„Mama dėmesį visiems skyrė vienodai, neišskyrė nė vieno. Nebuvo nuskriaustas nė vienas vaikas dėmesiu. Taip pat visuomet būdavome aprūpinti rūbais ir nereikėjo vaikščioti skylėtiems. Per šventes visiems nupirkdavo dovanų, todėl Kalėdų laukdavome labiausiai, nes žinojome, kad rasime kažką po eglute“, – pasakoja jis.
Tėvai visiems padėjo ir finansiškai, kuomet vaikai sukūrė savo šeimas. Vieniems padėjo įsigyti būstus, o kitiems pinigais.
„Ant mūsų stalo niekad nepritrūkdavo šilto maisto. Visus metus kuomet ėjau į mokyklą, kiekvieną rytą atsikėlus jau būdavo paruošti pusryčiai, o grįžus laukdavo pietūs ir vakarienė. Neįmanoma nusakyti žodžiais, kokią meilę mums suteikė tėvai, o labiausia šių žodžių nusipelnė mama.
Galbūt todėl, kad tėtis labai daug dirbo, stengėsi aprūpinti finansiškai, tad nerasdavo su mumis praleisti tiek daug laiko, o mama visuomet būdavo šalia“, – atsiminimais dalijasi jis.
Kai ką suprato tik suaugę
Pasak Egidijaus, jų šeimoje griežtesnė buvo mama. Teko vaikystėje ir su diržu susipažinti, nes toks gausus vaikų būrys vis ką nors iškrėsdavo.
„Tėtis nėra nė karto net sudraudęs, bent aš to nepamenu, bet labai džiaugiamės turėdami tokius tėvus, o ypač mamą – ji mūsų šeimos vedlys, mūsų autoritetas. Kiti juoko forma sako, kad netgi generolas“, – šypteli jis.
Visi jų šeimos vaikai žino, kad mama visada išklausys, patars ir su ja galima kalbėti atvirai, kaip su geriausia drauge.
„Netgi kai dabar pagalvojame, pakalbame tarp sesių ir brolių, mes visuomet mamai vis skųsdavomės, kad mums tas ar anas negerai, o niekad nepaklausdavome ar jai viskas gerai.
Suaugę tą tik supratome, kokios geležinės kantrybės reikėjo tiek užauginti vaikų, o ir dabar tiek dėmesio skirti anūkams – jų jau 26. Pats būdamas tėvu imu suprasti, kiek laiko ir nervų atima vaikų auklėjimas ir priežiūra, nors turiu tik 1 sūnų, o mama mūsų turėjo 11“, – pasakoja jis.
Beveik visi sūnūs pasekė tėvo pėdomis ir tapo statybininkais, o Egidijus pasirinko kitą kryptį – išvyko užsidirbti į Airiją. Tačiau jau laukia kada galės grįžti gyventi į Lietuvą. Jis net pasistatė namą šalia tėvų namų – grįžus į Lietuvą net trumpam visą laiką norisi praleisti su jais.
