Taip, jums nepasigirdo – varginant ne tik ūmiam, bet ir lėtiniam skausmui bei esant kitoms skeleto ir raumenų sistemos bėdoms šiais laikais į pagalbą pasitelkiami ir vadinamieji sporto odontologai. Jų pagalbos prireikia ne tik profesionaliame sporte, bet ir kitais atvejais.
Problemos burnoje atsiliepia kitose kūno vietose
Nors apie sportinę odontologiją Lietuvoje daug kas dar nėra girdėjęs, kitose šalyse ji naudojama jau dešimtmečiais ir net dėstoma universitete.
„Sporto odontologas yra kaip ir tas pats odontologas, bet jis turėtų labiau išmanyti tam tikrą viso kūno biomechaniką, kad matytų kompensacinius mechanizmus. Vis daugiau odontologų specializuojasi ir labai daug dėmesio kreipia į funkciją, kad mūsų darbai, restauracijos būtų tvarios, ilgaamžės.
Taigi esminis momentas tas, kad viskas paremta funkcijos, natūralios geros biomechanikos užtikrinimu. Taigi darome viską, kuo galime prisidėti, kad būtų kuo mažiau kompensacinių mechanizmų kūne“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ aiškino Baltijos sporto odontologijos ir medicinos asociacijos vadovė, gydytoja odontologė Rūta Turčinskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad lygiai taip pat labai daug dėmesio skiriama ne tik kramtymo funkcijai, bet ir uždegimo mažinimui, ištiriant pacientą atliekami uždegiminiai, seilių žymenų tyrimai. „Uždegimas eikvoja energiją, palaiko tam tikrus procesus, kas veda į vienokias ar kitokias traumas, kurios nebūtinai susijusios su dantimis.
Uždegiminis fonas daro įtaką ir raumenų funkcijai, nes patogeninės bakterijos, kurios patenka į didįjį kraujo apytakos ratą, veikia tiek per tam tikras citokinų atakas, tiek kitus mechanizmus. Yra publikacija, kad net elitiniams atletams traumos yra dažnesnės 2–3 kartus, jei jie turi prastą burnos higieną, taigi turi nuolatinį uždegimą“, – aiškino R. Turčinskienė.
Korekcijos burnoje keičia sporto rezultatus
Ne vienus metus sportininkų, asmenų po reabilitacijos organizmo biomechanikos procesus tyrinėjantis Nacionalinės sporto agentūros vyriausias specialistas, technologijos mokslų daktaras Aurelijus Domeika neslėpė buvę nustebintas, kiek gali pasikeisti bendra būklė vien kažką pakoregavus burnoje.
„Tą patvirtina atlikti sportininkų testavimai prieš ir po odontologinio ištyrimo. Pavyzdžiui, bėgikui žengiant viena koja žingsnis yra didesnis, kita – trumpesnis, tai įdėjus kapą burnoje jo žingsnis tampa vienodesnis“, – dalinosi jis.
Nors galima matyti, kaip ta, tikrose sporto šakose dalis sportininkų naudoja apsaugas, pašnekovas pabrėžė, kad čia kalbama apie individualiai pritaikomas kapas, būtent siekiant stabilizuoti funkciją.
Pasakodamas, kaip apskritai atrodo biomechaninis ištyrimas, A. Domeika pabrėžė, kad svarbiausia yra išsiaiškinti, kaip raumenys ir skeleto sistema, neuroraumeninė žmogaus koordinacija veikia ne statinėje padėtyje, bet judant – vaikštant, bėgiojant, atliekant kažkokį pratimą.
„Funkcinis judesys yra parenkamas pagal tai, ką tas žmogus kasdien veikia. Jei tai bus sportininkas, futbolą žaidžiantis asmuo, tai jam duosime prasibėgti su kažkokiu krypties keitimu. Jei tai bus krepšininkas, jo galbūt prašysime prabėgti ir atlikti šuolį į aukštį“, – kalbėjo jis.
Biomechaninis ištyrimas parodo silpnąsias vietas
Tiesa, tokie tyrimai gali būti atliekami nebūtinai profesionaliems sportininkams, kurie tuo užsiima mėgėjiškai arba apskritai yra mažai judantys, galbūt jaučiantys kažkokius skausmus.
„Tada testavimai pradedami nuo paprastesnių pratimų, pavyzdžiui, ant jėgos platformos gal tik užtektų padaryti pritupimus. Jei ten viskas gerai, tada pereiname prie sudėtingesnių judesių. Galbūt žmogus sėdėjo, sėdėjo ir nusprendė, kad nori pradėti bėgioti.
Tokių yra nemaža dalis, bet, aišku, jie ateina ne prieš pradedami tą daryti, o jau pradėję bėgioti, kai viskas pradeda skaudėti. Taigi geriausia žinoti, kokia yra tavo situacija, tada jau galima normuoti krūvius, kaip visa biomechanika juda ir laikytis specialisto rekomendacijų, galbūt pradėti nuo greito ėjimo, išsiaiškinti, ar viskas gerai ir išvis gali pradėti sportuoti“, – komentavo A. Domeika.
Jis pasakojo, kad sulaukiama ir vyresnio amžiaus asmenų, kurie gali atlikti tokius tyrimus: „Esame darę ir mokslinius darbus, sudarinėję programas neurologinių susirgimų turintiems asmenimis, kuriems taisyklingas judėjimas, treniruotė naudojant įvairias priemones jiems veikė kaip reabilitacija.“
Aktyviai sportuojantiems asmenims pašnekovas patarė pilną – tiek biomechaninį, tiek odontologinį – ištyrimą tam, kad turėtų atskaitos tašką net ir jei šiuo metu nieko neskauda. „Nes jei nusilpsta kažkokia viena grandis, tai persiduoda ir kitur“, – aiškino specialistas.
Dėl kramtymo netolygumo – skausmai ir kakle
Komentuodama iš sporto odontologijos pusės R. Turčinskienė pabrėžė, kad kaip kūno svoris gali būti labiau paskirstomas ant pirštų priekio ar kulno, panašūs procesai vyksta ir kramtymo sistemoje.
„Kramtymo metu dirba ne tik dantys, bet ir raumenys, aktyvuojasi net gilieji kaklo raumenys. Ta pati kaklo padėtis labai koreliuoja su tuo, kas vyksta su mūsų sąkandžiu, dantimis, smilkininiame ir apatiniame žandikaulyje. (...) Svarbus ne sąkandžio stiprumas, bet kramtymo vektorius, tai yra kur pasiskirsto didžiausias krūvis.
Jei jis labiau pasiskirsto priekinių dantų srityje, iš karto siekdami kompensuoti apkrauname subokcipitalinę (pakaušio nervo) zoną, labai įjungiame poliežuvinę raumenų grandį.
Tokia adaptacija vyksta vien dėl to, kad nėra tinkamos atramos. Arba turime kažkokį slystelėjimą, neturime stabilumo. Čia kalbama nebūtinai vien tik apie sąkandžio koregavimą, net ir esant nelabai taisyklingiems sąkandžiams galime duoti galimybę kramtymo sistemai funkcionuoti. To ir užtenka – taisyklingos funkcijos“, – dėstė odontologė.
Vis tik apgailestavo, kad situacija visose sporto šakose panaši – burna kažkokiu būdu yra eliminuota iš visos bendros sistemos. „Jei pakalbėsime su kineziterapeutu, iš dalies su sporto mediku, mokslininku, visi stengiasi kūną stabilizuoti nuo kaklo žemyn. Bet niekas nepagalvoja, kaip kramtymo sistema funkcionuoja.
Jei ji asimetriška, labiau kramtome viena puse (tai vėl gali būti nebūtinai neturint dantų ar esant labai netaisyklingai padėčiai, tiesiog galime neturėti normalaus kontakto, plomba ar restauracija gali būti netiksli, kažkokia nepatogi forma), tie disbalansai ir formuoja tam tikrą įprotį. Per dieną minimaliai kramtome 2 tūkst. kartų, tai jei nuolatos būname tame asimetriniame veiksme, sukuriame begalę kompensacinių mechanizmų kūne“, – aiškino R. Turčinskienė.
Pašnekovė patikino, kad jau daugėja tokių atvejų, kai gydytojas neurologas ar kineziterapeutas kurie skundžiasi kažkokiais skausmais, atsiunčia žmogų pas odontologą – ir nebūtinai čia kalbama apie sportininkus.
„Atsiunčia žmogų nebūtinai su nugaros skausmais, bet tam tikrais neuralginiais skausmais, kai nepadeda jau ir blokados. Bet iš esmės esame jau kaip paskutinė instancija“, – pastebėjo ji.
Pasak A. Domeikos, pakankamai dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai gydytojas sunkiai supranta, dėl ko kažkokia problema atsiranda, tad biomechaninis ištyrimas padeda tai aiškintis.
Siunčia ir kitiems specialistams – neurologui, kineziterapeutui, net osteopatui
R. Turčinskienė pasakojo, kad jei žmogus ateina su kažkokiu ūmiu skausmu, visų prima žiūrima, kokioje zonoje yra skausmas ir kokią funkciją ji atlieka.
Vis tik ji pabrėžė, kad nors kai sporto odontologas konsultuoja tokį asmenį, įvertina viską, ką gali pagal savo kompetenciją, tačiau ne visada jis yra tas specialistas, kuris gali išspręsti esminę problemą.
„Kitą kartą mes galime tik kažkiek prisidėti dirbdami komandoje, nes priežastys gali būti ir ten, kur skauda. Kitą kartą reikia pradėti nuo kineziterapeuto darbo ir net blokados. Nes kai yra ūmus skausmas, visų pirma turi jį bent kiek suvaldyti. (...)
Gal tai nėra eilinio odontologo diena, bet tikrai, būna, ir iš batų išaunu pacientus, pasižiūriu, kaip jie suka galvą, kas vyksta tame kūne, kad turėčiau atskaitos tašką. Lygiai taip pat kaip man siunčia daug pacientų, lygiai tai pat ir aš siunčiu kitiems specialistams – ir neurologui, ir kineziterapeutui, net osteopatui“, – pasakojo odontologė.
Vis tik lėtinio skausmo varginami pacientai – pati sudėtingiausia pacientų kategorija. „Jų ir nervinė sistema yra išbalansuota, nėra adekvataus atsako į tam tikrus natūralius dirgiklius“, – pridūrė R. Turčinskienė.
„Tokiais atvejais dažniausiai tai yra darbas su kineziterapeutu. Prašome, kad jis įvertintų, ar galima testuoti“, – antrino A. Domeika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
