Po dviejų mėnesių pastovaus akies ašarojimo, Daniel galiausiai apsilankė pas savo šeimos gydytoją, kuris, neradęs ašarojimo priežasties, paskyrė jam akių lašus ir antibiotikus. Tačiau atrodė, kad niekas nepadėjo.
Gydymas paliko didžiulius randus
Išbandžius visas priemones ir pamačius, kad jos neveiksmingos, Daniel gavo siuntimą kompiuterinei tomografijai. Gydytojai nustatė, kad už jo akies auga didelis navikas – Daniel išsivystė etmoidinio sinuso vėžys, o akies ašarojimą sukėlė prie akies artėjantis navikas.
Dar nespėjus susitaikyti su diagnoze, jam buvo pranešta, kad jis turi galimybę išgyventi, tačiau reikės pašalinti akį. Daniel buvo pasirengęs padaryti viską, kad pasveiktų. Tačiau radioterapija, taikoma po operacijos dar nesugijus didelėms žaizdoms, padarė didžiulę žalą jo veidui.
Prieš veido rekonstrukciją, pašalinus naviką jo veide atsirado skylė, į kurią jis nė negalėjo žiūrėti. Gydytojai buvo priversti ne tik pašalinti jo akį, bet ir papildomus audinius aplink, todėl jo veidas įdubo iki tiek, kad galėjo matyti liežuvį, rašo mirror.co.uk.
Rekonstrukcinės operacijos metu specialistai atstatė jo veidą, tačiau liko dideli randai. Dabar Daniel naudojasi savo patirtimi, siekdamas padrąsinti žmones, turinčius veido deformacijas. Jis dirba su keliomis labdaros organizacijomis, siekdamas pabrėžti prastą žmonių, turinčių randus ant veido, vaizdavimą ir nori didinti žmonių, kurie atrodo kitaip, priėmimą visuomenėje.
„Pasak Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų, kas antras iš mūsų per gyvenimą susirgs vėžiu. Mano vėžio istorija prasidėjo, kai man buvo 34 metai. Jie sako, kad visada turėtumėte visada kreiptis į savo šeimos gydytoją, jei matote, kad kažkas ne taip, o aš buvau jaunas stiprus vyras, atvirai pasakius, neturėjau jokio noro lankytis pas šeimos gydytoją dėl sudirgusios akies.
Paprastas kasdienis kūno defektas, kuris paprastai išnyksta savaime, tęsėsi kurį laiką, kol galiausiai apsilankiau pas medikus ir dabar galvoju, kad galbūt buvo galimybė išvengti pasekmių, bet niekada nesužinosiu“, – istoriją pasakojo vyras.
Ligą išdavė vienas simptomas
„Galiu jums pasakyti, kad visiškai netikėjau, jog po kelių mėnesių sėdėsiu ligoninėje ir man bus parodyti skenavimo rezultatai, kuriuose matėsi didžiulis auglys, augęs mano veide. Aš gavau atsakymą, kodėl nedingsta akių ašarojimas. Vėžys buvo viename iš mano sinusų, veide. Jam buvo leista augti be patikrinimo. Ašarojimas buvo vienintelis simptomas, kurį sukėlė navikas, stumiantis akį. Laukiau verdikto. Jie galėjo operuoti, bet akį teko pašalinti.
Buvau pasirengęs daryti viską, ko reikia. Jei galite įsivaizduoti ką nors tokio baisaus kaip veido vėžys, turite suprasti, kaip jis sudarko veidą. Kai žiūriu į veidrodį, tai nebe mano veidas, kurį matau, tai veidas, kurį matote siaubo filmuose.
Radioterapija pragaištingai paveikė švelnią mano veido odą, ir užsiūtos žaizdos lėtai ėmė atsiverti ir mano veide liko didžiulė skylė. Ši skylė nebuvo panaši į tai, ką galite įsivaizduoti, nes jie pašalino ne tik akį, bet ir didžiulį naviką ir viską aplink jį. Mano veidas įdubo tiek, kad žiūrėdamas į veidrodį galėjau matyti liežuvio judesius“, – savo istorija dalinasi Daniel.
Daniel paprašė „drastiškos“ rekonstrukcijos, tikėdamas susigrąžinti savo gyvenimą. Ir po rekonstrukcijos jis ėmė galvoti, ką galėtų padaryti, kad perrašytų savo istoriją. Nuo to laiko jis pradėjo bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės labdaros organizacija „Changing Faces“, siekdamas kovoti su stigma, supančia žmones, turinčius veido randų. Jų kampanija „Aš nesu tavo piktadarys“ pasisako prieš žmonių, turinčių veido iškraipymų, vaizdavimą kaip piktadarius filmuose.
Kovoja prieš nelygybę
Jis taip pat dirba su fondu „Scar Free“, labdaros organizacija, siekiančia prisidėti prie tyrimų, susijusių su randų gydymu:
„2017 metas buvau įtrauktas į labdaros organizacijos „Changing Faces“ sukurtą „Disfigurement in the UK“ viršelį ir toliau dirbau su jais kurdamas projektus, padedančius paremti žmones, turinčius kitokį veidą. Naujausia jų kampanija „Aš nesu tavo piktadarys“ meta iššūkį kino ir žiniasklaidos pramonei, nes jie toliau vaizduoja piktadarius su randuotais veidas ar kitomis veido deformacijomis.
Daugelis žmonių tai mato kaip pasakojamos istorijos dalį, pasaulis išprotėjo, tačiau realybė tokia, kad žmonėms su tokiais sutrikimais ir šia asociacija reikia gyventi. Mūsų kitų kartų laukia nuostabi ateitis, jei išmoksime būti malonūs, nesmerkti ir priimti kitokius žmones.
Dabar esu patenkintas savo išvaizda. Aš susitaikiau su tuo, kad negaliu atrodyti kitaip, bet neleisiu, kad tai trukdytų man gyventi gyvenimą.“
