Nacionalinio vėžio instituto gydytoja akušerė-ginekologė Diana Žilovič aiškina, kad gimdos kaklelio vėžys – tai piktybinis gimdos kaklelio navikas, kuris atsiranda supiktybėjus gimdos kaklelio plokščiojo arba liaukinio epitelio ląstelėms.
„Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 m. daugiau nei 604 tūkst. moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu, kas sudaro 6,5 proc. visų moterų vėžio atvejų. Tais pačiais metais nuo šios ligos mire kiek daugiau nei 341 tūkst. moterų“, – priduria ji.
Kodėl yra svarbu tinkamai išmanyti šios onkologinės ligos simptomus ir kuo su gimdos kaklelio vėžiu yra susiję žmogaus papilomos virusas, gydytoja akušerė-ginekologė sutiko savo žiniomis bei įžvalgomis pasidalinti kartu su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Priežastys ir simptomai
Pasiteiravus, kokia šiuo metu yra gimdos kaklelio vėžio susirgimų statistika Lietuvoje, gydytoja D. Žilovič pasakoja, kad 2020 metų Europos vėžio registrų centro duomenimis, sergamumas šia liga mūsų šalyje siekė 26,8 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Liūdna žinia ta, kad tais pačiais metais fiksuotas mirtingumas buvo 9,1 mirtis 100 tūkst. gyventojų:
„Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Per metus yra nustatoma apie 500 naujų ligos atvejų.
Deja, tačiau Lietuva iki šiol pasižymi vienu didžiausiu sergamumu ir mirtingumu nuo gimdos kaklelio vėžio Europoje... Užleistas gimdos kaklelio vėžys vis dar sudaro daugiau nei pusę, apie 58 proc., visų diagnozuojamų ligos atvejų.“
Viena svarbiausių priežasčių, lemiančių šios onkologinės ligos išsivystymą – lėtinė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija lytiniuose takuose.
„Net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija“, – paaiškindama priduria gydytoja.
Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojos akušerės-ginekologės, nuo ŽPV infekcijos iki gimdos kaklelio vėžio išsivystymo dažniausiai praeina daugiau nei vieneri metai:
„Labai retos, greitos eigos vėžio formos – labiau išimtis nei taisyklė. Dažniausiai gimdos kaklelio vėžys nustatomas moterims nuo 35 iki 50 metų, tačiau susirgti šia liga gali ir jaunesnės nei 30 metų, ir vyresnės nei 60 metų moterys.“
Gimdos kaklelio vėžį galima vadinti iš tiesų klastinga liga, kadangi ankstyvoje stadijoje moteris gali nejausti visiškai jokių simptomų. Visgi, vėlesnėse stadijose pasireiškia štai šie simptomai:
– kraujavimas po lytinių santykių;
– kraujavimas tarp mėnesinių bei esant menopauzei;
– vandeningos išskyros;
– šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai;
– pilvo skausmai ir t. t.
Agresyvi ir sunkiai valdoma liga
Moters sveikatai gimdos kaklelio vėžys yra pavojinga liga, kadangi ši progresuoja itin greitai, o esant pažengusiose stadijose ir sunkiai valdomas susirgimas. Mirtingumas nuo šios ligos yra vienas aukščiausių esant vėlyvoms ligoms stadijoms, lyginant su kitais onkologiniais susirgimais.
„Diagnozavus gimdos kaklelio vėžį pirmoje stadijoje ir taikant tinkamą gydymą, penkerius metus išgyvena net 92 proc. pacienčių. Tačiau diagnozavus vėlyvųjų stadijų vėžį, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia vos 18 procentų“, – pažymi pašnekovė.
Ligos diagnostika yra panaši į įprastą apžiūrą akušerio-ginekologo kabinete. Atlikus ginekologinį ištyrimą bei echoskopiją ir tik tada, kai yra įtariamas gimdos kaklelio vėžio susirgimas, ligos užtikrintumui yra paimama gimdos kaklelio biopsija – mažas audinio gabaliukas:
„Nustačius vėžinį susirgimą, toliau reikalingas radiologinis ištyrimas dėl ligos išplitimo – dubens, pilvo organų magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija. Taip pat skiriama ir krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Įtariant gretimų organų užėmimą vėžinėmis ląstelėmis gali būti paskirti ir kiti tyrimai.“
Gydytoja akušerė-ginekologė Diana Žilovič aiškina, kad nustačius diagnozę, vėliau kiekvienai pacientei yra parenkamas individualus tyrimas, paskirtas multidisciplininės komisijos nutarimu.
Šią komisiją sudaro – gydytojai akušeriai ginekologai, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gydytojas radiologas ir kiti specialistai:
„Atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko dydį, pacientės amžių ir norą išsaugoti vaisingumą yra parenkama gydymo taktika. Jaunoms moterims, norinčioms ateityje susilaukti vaikų, kai navikas yra labai mažas, nematomas plika akimi, esant galimybėms yra taikoma tausojanti operacija – gimdos kaklelio konizacija.“
Konizacija – pakitusių gimdos kaklelio audinių pašalinimo operacija, kurios metu dažniausiai yra naudojama speciali elektros kilputė.
„Nustačius ankstyvą ligos stadiją, dažniausiai taikomas operacinis gydymas – radikali histerektomija, kai operacijos metu šalinama gimda su aplinkiniais audiniais, viršutinės makšties dalimi bei dubens limfmazgiais.
Kai gimdos kaklelio navikas yra didesnis nei 4 cm arba jei vėžinis susirgimas yra išplitęs už gimdos kaklelio ribų, tačiau atokiųjų metastazių nenustatyta, skiriamas spindulinis gydymas, chemoterapija.
Jeigu radiologinio ištyrimo metu yra nustatomos tolimosios metastazės, taikomas sisteminis priešvėžinis medikamentinis gydymas – chemoterapija, kuri gali būti skiriama kartu su biologine terapija.
Išplitusio vėžio gydymas yra sudėtingas, ilgas ir ne visada sėkmingas, todėl mūsų visų tikslas – kuo anksčiau diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį. Idealu, jei liga bus pastebėta tuo metu, kai atsiradę pakitimai – ikivėžiniai“, – sako gydytoja.
Komplikacijų rizika
Kalbėdama apie ligos diagnostiką ir gydymą, pašnekovė ramina, kad gimdos kaklelio konizacijos ar paprastos gimdos šalinimo operacijos komplikacijų dažnis – nedidelis:
„Taikant sudėtingesnį radikalų chirurginį gydymą, komplikacijų dažnis didėja. Dažniau pasitaiko štai šios pooperacinės būklės: šlapimo pūslės denervacija, komplikuotos limfocistos, infekcijos bei kitos retesnės komplikacijos. Pavyzdžiui, šlapimtakių ar nervų pažeidimas.
Maždaug pusei gimdos kaklelio vėžiu sergančių pacienčių yra taikomas spindulinis gydymas. Radioterapija skiriama esant IB3-IVA stadijos gimdos kaklelio vėžiui. Spindulinė terapija užtikrina gerą lokalaus vėžio kontrolę, didina išgyvenamumą. Taikant šį gydymą, jonizuojanti spinduliuotė gali paveikti šalia esančias anatomiškai sveikas struktūras, sukeldama jų pažeidimus.“
Aktyvaus gydymo metu moterys gali susidurti su pykinimu, viduriavimu, vėmimu, skausmingu šlapinimusi, šlapimo takų ar makšties uždegimais.
Po spindulinio gydymo yra galimos ir dar kelios vėlyvosios reakcijos: kraujavimas iš žarnyno, žarnų nepraeinamumas, lėtiniai pasikartojantys šlapimo pūslės uždegimai, kraujavimas iš šlapimo pūslės, varginantis makšties sausumas ir fibrozė.
„Pažengusio gimdos kaklelio vėžio atveju, kai navikinis procesas yra išplitęs ir infiltruoja šalia esančius organus, pavyzdžiui, šlapimo pūslę, šlapimtakius, tiesiąją žarną, gydymas yra sudėtingesnis ir sunkiau toleruojamas.
Tokiais atvejais gydymo metu ar po jo gali išsivystyti infekcija, kraujavimas iš naviko ar virškinamojo trakto, inkstų funkcijos nepakankamumas, šlapimo pūslės ir makšties arba tiesiosios žarnos ir makšties fistulių susiformavimas ir kiti“, – paaiškina gydytoja D. Žilovič.
Paklausta, kokia yra galima gimdos kaklelio vėžio prevencija, pašnekovė atsako, kad ši yra skirstoma į dvi atskiras kategorijas – pirminę ir antrinę.
Pirminė ligos prevencija yra nukreipta prieš tiesioginę gimdos kaklelio vėžio priežastį – žmogaus papilomos virusą, nuo kurio apsisaugoti padeda vakcinacija.
Antrinė – nuolatinė moterų profilaktinė patikra, kurios metu yra svarbu nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, tai yra priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir juos pašalinti.
„Prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa skirta aptikti priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus yra sėkmingai vykdoma visame pasaulyje dešimtmečiais.
Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti, kadangi efektyvi pirminė ir antrinė profilaktika padeda apsisaugoti nuo daugiau nei 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Norint sumažinti gimdos kaklelio vėžio sergamumą ir mirtingumą – būtinas reguliarus ir tęstinis dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje.
Taip pat svarbi ir vakcinacija nuo ŽPV. Ateities tikslas, siekiant ženkliai sumažinti sergamumą ŽPV sukeltu vėžiu moterims ir vyrams, yra visuotinė lyčiai neutrali vakcinacija“, – užtvirtindama baigia pokalbį gydytoja.
