Meile ateina ir iseina o valgyt norisi kasdien

Gyvena gyvena žmonės, o priekin nė žingsnio nežiūri. Ta troba ne vyro buvo, tai jokio skirtumo susituokę ar ne, vistiek ne jai būtų likus, geriausiu atveju viena aštuntoji tiktais. Gerda iš viso nesuvokia situacijos, tik dukros didelį namą baksnoja, o žmoniškai nepasako, kad tas namas ne jos o uošvių, ir ne dukra sprendžia ką į tuos namus parsivest gyvent, nes pati juose tik svečias.