Andrew Steele, biologas ir ilgaamžiškumo ekspertas savo knygoje „Ageless: The New Science of Getting Older Without Getting Old“ teigia, kad žmonės nesuvokia, jog gali kontroliuoti senėjimo procesą.
„Daugelis mūsų galvoja, kad senėjimas yra neišvengiamas gyvenimo faktas, kad senstant neišvengiamai kyla ligų rizika, atsiranda raukšlės, žili plaukai. Bet, iš tikrųjų, kovodami su senėjimo procesais, mes galime jį sulėtinti visame pasaulyje“, – kalbėjo autorius.
Jis taip pat pasidalino 7 sveikais įpročiais, kuriuos jis taiko savo gyvenime, kovodamas su senėjimu, ir, panašu, kad saikas – pagrindinis dalykas.
1. Būkite aktyvūs, bet nepersistenkite
A. Steele rekomenduoja nebūti sėsliais ir pataria žmonėms, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami, bent 5 minutes per valandą pajudėti: „Jei nedarote mankštos, net 10 minučių trunkantis pasivaikščiojimas labai pagerins jūsų sveikatą.“
Pats autorius kasdien vidutiniškai 30 minučių per dieną bėgioja ar važiuoja dviračiu. Jis į savo treniruočių režimą taip pat įtraukė jėgos pratimus, ištyręs, kaip svarbu lėtinti raumenų praradimą, rašo „The Daily Mail“.
Vis dėlto, jei užsiimate ilgomis treniruotėmis, jo teigimu, poveikis dingsta, jei viršija 30 minučių per dieną.
„Įrodymai, kad fizinis krūvis veikia, yra menki. Tiesą sakant, tai net gali šiek tiek sutrumpinti jūsų gyvenimo trukmę“, – sakė A. Steele.
2. Gerai išsimiegokite
Saikas svarbus kalbant ir apie miegą, nes per ilgas vartymasis lovoje gali pakenkti jūsų sveikatai. Autorius sako, kad pats stengiasi miegoti 7-8 valandas, o tai yra tikslinga pagal rekomendacijas.
Pasak Nacionalinio miego fondo, sveikiems suaugusiems reikia 7-9 valandų miego per naktį, o kūdikiams, vaikams ir paaugliams – dar daugiau.
„Miego tyrimuose įdomu tai, kad žmogui blogai ne tik per trumpas miegas, bet ir per ilgas“, – sakė A. Steele.
3. Atsisveikinkite su papildais
Maisto papildų rinka yra milijardus uždirbanti pramonė, tačiau, A. Steele teigimu, kad jų vartoti iš tiesų nereikia, nebent gydytojas patartų kitaip.
Mokslininkas paaiškino, kad žmonės reikiamų vitaminų gauna laikydamiesi subalansuotos mitybos ir leisdami laiką saulėje.
„Mes iš tikrųjų turime daug įrodymų, leidžiančių manyti, kad nėra prasmės vartoti papildus. Vitaminų papildai neturi jokio poveikio gyvenimo trukmei arba jį kiek patrumpina.“
Vienintelis maisto papildas, kurį vartoja autorius – vitaminas D, nes kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali užkirsti kelią sunkiems COVID-19 simptomams. Tačiau jis prisipažino nemanantis, kad tai ką nors pakeistų, jei susirgtų koronavirusu.
4. Valgykite daugiau augalinio maisto ir mažiau mėsos
Kalbėdamas apie savo mitybą, A. Steele teigia, kad jis mėgsta saiką ir įvairovę, tačiau stengiasi valgyti daugiau augalinės kilmės maisto ir mažiau mėsos, ypač raudonos.
Sveikos augalinės dietos, pabrėžiančios gausesnį daržovių vartojimą nei gyvūninio maisto, yra susijusios su mažesne širdies ligų ir mirtingumo rizika, rašoma Amerikos širdies asociacijos leidinyje paskelbtame tyrime.
Daržovės paprastai turi mažiau kalorijų nei kiti maisto produktai, o tai, be kita ko, gali padėti sumažinti svorį. Valgant daugiau daržovių, gali pagerėti žarnyno bakterijų veikla: „Apskritai atrodo, kad augalinė dieta greičiausiai yra sveikesnė ir tikėtina, kad prailgins gyvenimo trukmę.“
5. Namuose stebėkite kraujospūdį ir širdies ritmą
A. Steele knygoje išsamiai paaiškinta, kaip kraujospūdžio ir širdies ritmo rodmenys ramybės būsenoje gali padėti suprasti apie sveikatą ir bendrą savijautą.
Jis yra kraujo spaudimo stebėjimo namuose šalininkas dėl „baltojo chalato hipertenzijos“ – gydytojo kabinete rodmenys būna didesni nei kitose vietose, pavyzdžiui, namuose, ramybės būsenoje.
6. Rūpinkitės savo dantimis
Burnos higiena apima daugiau nei sveikus, nesugedusius dantis, teigia A. Steele. Mokslininkas knygoje paaiškino, kad dantų valymas gali padėti išvengti širdies ligų ir net demencijos.
Neseniai atliktas NIA vidinių tyrimų programos tyrimas rodo, kad vyresni asmenys, sergantys dantenų ligomis, turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga. Tuo tarpu ankstesni tyrimai parodė, kad žmonėms, kurie valosi dantis mažiau nei du kartus per dieną, yra didesnė širdies ligų rizika.
A. Steele pabrėžė, kad svarbu rūpintis dantimis ir dantenomis, nes sąsaja su Alzheimeriu ir širdies ligomis gali būti sąlygojama lėtinio uždegimo, kuris prasideda nuo burnos bakterijų.
7. Nesijaudinkite dėl protarpinio badavimo ar mitybos apribojimų
Autorius paaiškino, kad nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie įrodytų, jog mitybos apribojimai (suvartojamų kalorijų mažinimas arba periodiškas badavimas) gali prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.
Anksčiau mokslininkas valgydavo 8 valandų tarpe, laikydamasis populiaraus 16:8 protarpinio badavimo plano, tačiau jo atsisakė pasirodžius tyrimams, kad laiku ribojamas valgymas nepadeda numesti svorio.
Steele pažymėjo, kad išvados buvo sudėtingos ir, nors nėra visiškai nutraukęs protarpinio badavimo, jis žino, kad tai – ne jam, nes nepavalgęs tampa piktas.
