• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kartais suaugusiesiems nėra taip lengva suprasti, kas dedasi jų atžalų galvelėse, todėl siūlome atlikti jums keletą testų, padėsiančių nustatyti vaiko mąstymo tipą bei charakterio ypatybes ir lengviau rasti bendrą kalbą.

Kartais suaugusiesiems nėra taip lengva suprasti, kas dedasi jų atžalų galvelėse, todėl siūlome atlikti jums keletą testų, padėsiančių nustatyti vaiko mąstymo tipą bei charakterio ypatybes ir lengviau rasti bendrą kalbą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Zefyriukų testas (nuo 4-5 metų ir vyresniems vaikams)

Šis testas kitaip dar vadinamas atidėto malonumo testu. Jis padeda suprasti, koks mąstymo tipas vaikui artimesnis – strateginis ar taktinis. Strategas atsisako ne tokio gero pasiūlymo šiandien, jeigu rytoj galima nauda išaugs. Taktikas kitos dienos nelaukia ir dirba su tuo, ką turi dabar.

REKLAMA

Ko jums reikės: vaišių, stalo, kėdės ir patalpos, kurioje niekas neblaškytų vaiko dėmesio (neturi būti žaislų, telefono ar televizoriaus).

Ką daryti: ant stalo priešais vaiką palikite kokių nors vaišių (pavyzdžiui, zefyrą, saldainį, šokolado plytelę ar pyragaitį). Paaiškinkite vaikui, kad skanėstas paliktas jam, ir jis galės tai suvalgyti, kai liks vienas, tačiau jeigu įveiks pagundą ir palauks 10 minučių, grįžę jam duosite dar vieną skanėstą, ir vaišių bus dvigubai daugiau. Jeigu gi grįžę lėkštėje nieko nerasite, antro skanėsto jis negaus.

REKLAMA
REKLAMA

Į ką reikia atkreipti dėmesį: kai kurie vaikai saldumynus sušveičia iš karto, daugelis kovoja su pagunda iš paskutiniųjų (užsidengia akis rankutėmis, tampo plaukus, žaidžia su skanėstu, kad nukreiptų savo mintis), tačiau galiausiai pasiduoda ir suvalgo desertą. Tai – taktikai. Tie, kurie iškenčia iki pabaigos ir gauna savo atlygį, yra strategai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žaidimai su spalvotais konstruktoriais ir spalvinimo knygelėmis

Testas padeda atpažinti intravertus ir ekstravertus.

Ko reikės: mažiems vaikams geriausia duoti spalvotą konstruktorių (detalės turi būti stambios), vyresniems nei 5 metų vaikams – spalvinimo knygelę ir pieštukų ar flomasterių.

REKLAMA

Ką daryti: duokite konstruktorių ir pasiūlykite pastatyti namą. Visai nesvarbu, kokios formos jis bus – tegul mažasis architektas pasitelkia savo fantaziją.

Vyresniems vaikams duokite spalvinimo priemones ir knygutę, paaiškinkite, kad skubėti nereikia – tegul spalvina taip, kaip nori, patogiu tempu.

REKLAMA

Į ką atkreipti dėmesį: jeigu vaikas surinko namelį iš spalvotų detalių, apžiūrėkite statinį, ar spalvų pasirinkime matote kokį nors dėsningumą. Jeigu spalvos buvo derinamos, arba kiekviena namo dalis turi savo spalvą, prieš jus – vaikas, turintis intraverto bruožų. Jis kreipia dėmesį ne į formą, o į jos turinį, detalių požymius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu vaikas spalvino knygutę, pažiūrėkite, kaip kruopščiai jis atliko užduotį. Jeigu spalvos neišeina už paveikslėlio ribų, greičiausiai prieš jus intravertas.

Testas su sūria ir saldžia koše

Šis testas padeda nustatyti, ar vaikas labiau linkęs sutikti su dauguma ir vengti konflikto, ar ginti savo nuomonę (toks vaikas turės lyderio savybių).

REKLAMA

Ko reikės: kelių šeimos narių ar draugų (suaugusiųjų ir vaikų), kelių lėkščių saldžios košės (tai svarbu!).

Ką daryti: suaugusieji ir vaikai sėda prie stalo ir valgo košę, garsiai „pastebėdami“, kad ji per sūri, jos neįmanoma valgyti. Atkreipkite vaiko dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui. Kiekvienas dalyvis paeiliui ragauja ir tvirtina, kad košė per daug sūri. Tada ateina vaiko eilė. Užduokite jam klausimą: ar ir jam atrodo, kad košė sūri? Vaikai, kuriems svarbu, kad kolektyve būtų išsaugota ramybė, ir kurie nepasirengę žaisti „ne pagal taisykles“, sutiks, kad košė sūri. Šią situaciją jie vertina kaip žaidimą, kur taisyklės staiga pasikeitė. Kad neatsiliktų nuo kitų, jie priima šias naujas žaidimo taisykles, net jeigu jos atrodo neaiškios. Jų pačių nuomonė apie košį jiems ne tokia svarbi – jiems svarbiau tęsti „komandinį žaidimą“. Jei vaikas atsako, kad košė saldi, paragaukite iš jo lėkštės ir pakartokite tai, ką sakėte anksčiau: „Košė per sūri“. Jeigu vaikas ir toliau atkakliai gina savo nuomonę, jis turi lyderio savybių – jam ne taip svarbu, ką apie jį pamanys aplinkiniai, kaip tai, kad jis galėtų išsakyti savo, jo manymu, teisingą poziciją.

REKLAMA

Testas „Kairė ir dešinė“

Nustatyti, kuri vaiko ranka yra dominuojanti (kairioji ar dešinioji), lengvai galima jau nuo 2 metų. Jei vaikas dešiniarankis, už jo vaizdinį mąstymą ir judesius atsako dešinysis smegenų pusrutulis, o už loginį – kairysis. Jeigu vaikas kairiarankis – viskas atvirkščiai. Žinant tai, galima lengviau įvertinti, kokia veikla jam užsiimti bus lengviau. Beje, reikia pastebėti, kad kas antras iš mūsų – tuo pačiu ir kairiarankis, ir dešiniarankis – kitaip tariant, abi rankas valdo vienodai gerai. Tokie žmonės vadinami ambidekstrais. Žinant, kuri ranka dominuojanti, lengviau tinkamai auklėti vaiką: nereikia kairiarankio versti rašyti dešine, nes tai gali neigiamai paveikti vaiko vystymąsi. Kairiarankiai dažniau renkasi artisto, menininko, rašytojo profesiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patiems mažiausiems vaikams:

Atkreipkite dėmesį, kurią rankutę vaikas naudoja dažniau: laiko kastuvėlį, rodo į kokį nors daiktą, ima skanėstą ar žaislą.

Nuo 3 metų amžiaus:

Pasiūlykite sunerti pirštus. Viršuje atsidurs aktyvesnės rankos nykštys.

Atkreipkite dėmesį į tai, kuria ranka vaikas atsuka butelio kamštuką – tai bus dominuojanti ranka.

REKLAMA

Paprašykite, kad atžala sukryžiuotų ant krūtinės rankas. Ta, kuri bus ant viršaus, ir bus dominuojanti.

Klaros Deivis eksperimentas

Gydytoja Klara Deivis iškėlė prielaidą, kad net mažiausių vaikų smegenys geba pačios nustatyti, kaip tinkamai maitintis. Pirmajam testui Klara atrinko 3 vaikus nuo nuo 8 iki 10 mėnesių, iki tol mitusių tik motinos pienu ir neragavusių jokių kitų produktų. Dabar prieš kiekvieną valgymą prieš vaikučius buvo pastatoma iki 8 lėkštučių su vaisiais, daržovėmis, kiaušiniais, košėmis, mėsa, juoda duona, pienu, vandeniu ir sultimis. Vaikai patys sprendė, ką jiems valgyti: jeigu vaikas įkišdavo ranką į ryžių košę ir ją aplaižydavo, gaudavo šaukštelį ryžių košės. Po to buvo stebima, ką vaikas rinksis toliau. Jis galėdavo vėl panorėti košės arba pasirinkti ką nors kita. Taip Klara sužinojo 3 dalykus:

REKLAMA
  • Vaikai, kurie taip savarankiškai rinkosi savo meniu iš pasiūlytų produktų, vystėsi labai gerai. Jie nei priaugo nereikalingo svorio, nei per daug jo numetė.
  • Net jei viskas atrodė padrika ir netvarkinga, per tam tikrą periodą vaikas gaudavo visų būtinų elementų – tarytum laikydamasis specialios dietos.
  • Skirtingomis dienomis ir skirtingu laiku vaikų apetitas keitėsi, tačiau galutiniam rezultatui tai įtakos neturėjo. Vienas mažylis porą dienų valgė tik daržoves, o po to staiga susidomėjo mėsa ir žuvimi. Kitas galėjo vienu metu vartoti daug pieno, o po to tarytum apie jį visai pamiršdavo. Taip vaikų smegenys, atsižvelgdamos į organizmo poreikius, pačios kontroliavo, ką ir kada valgyti. Tą patį eksperimentą Klara pakartojo ir su vyresniais vaikais, atskirai tirdama visiškai sveikų ir sergančių vaikų elgesį – rezultatai buvo analogiški.

Ką daryti ir į ką atkreipti dėmesį: eksperimentą galima pakartoti namuose, suskirsčius racioną į produktų tipus: daržovės, mėsa, žuvis, vaisiais, juoda duona, kruopos, pieno produktai, vaikiškos sultys ir arbata. Vaikas gali kartu su suaugusiaisiais sudaryti savo valgiaraštį artimiausiai dienai ar dviems. Kai kurie mokslininkai pažymi, kad labai svarbu siūlyti būtent tam sezonui būdingus produktus (pavyzdžiui, vasarą – braškes, rudenį – melionus ir arbūzus).

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų