Ingos pirmieji simptomai buvo painūs ir intensyvūs. Tai prasidėjo 2022-ųjų pavasarį. Vieną naktį moteris pajuto aštrų skausmą krūtinėje, ypač tarpuplautyje. Skausmas vis stiprėjo, plito į pečius ir kaklą. Nuėjusi pas šeimos gydytoją ji buvo nukreipta pas traumatologą, bet rentgeno nuotraukose ir kompiuterinėje tomografijoje nieko nerado.
Papildomi tyrimai atskleidė, kad jos uždegimo rodikliai buvo labai aukšti. Nepaisant ankstesnės artrito diagnozės, Inga jautė, kad tai visai kitoks skausmas.
„Gydytojas sakė, kad tai artrito paūmėjimas, bet aš buvau įsitikinusi, kad tai ne tas pats. Pažįstu savo kūną ir jaučiau, kad kažkas ne taip. Po daugybės konsultacijų ir tyrimų, tiksli priežastis vis dar nebuvo aiški“, – prisimena pašnekovė.
2022-ųjų gruodį ji aptiko guzelį krūtyje ir nedelsdama pranešė savo ginekologei. Echoskopija parodė darinį, dėl kurio buvo reikalinga biopsija. 2023-ųjų pradžioje Inga buvo nukreipta į Nacionalinį vėžio institutą, kur buvo rastas navikas: „Man pasakė, kad tai jau 4 krūties vėžio stadija ir aš labai išsigandau.“
Vėlesni tyrimai parodė, kad jos atvejis dar sudėtingesnis nei atrodė iš pradžių.
„Kai nuėjau atsiimti rezultatų, jie pasakė: „Jūsų atvejis nestandartinis – atradome du skirtingus vėžius: kraujo vėžį (Hodžkino limfomą) ir krūties vėžį.“
Buvau šoke. Jei ne krūties vėžys, kraujo vėžys galėjo likti nepastebėtas dar ilgai“, – pasakoja Inga, apmąstydama šį diagnozės paradoksą.
Neįprasti simptomai
Žvelgdama atgal, Inga supranta, kad Hodžkino limfomos simptomai jau buvo pasireiškę daug anksčiau.
„Vienas iš keisčiausių dalykų, kuriuos patyriau, buvo intensyvus kūno skausmas pavartojus alkoholio. Tai buvo labai neįprastas pojūtis“, – pabrėžia moteris.
Šis simptomas, nors ir retas, yra vienas iš ankstyvųjų Hodžkino limfomos požymių. Deja, Ingos atvejis parodo, kaip netipiniai simptomai gali būti nepastebėti ar klaidingai suprasti.
Emocinis šokas, gavus tokią diagnozę, buvo didžiulis. Kai pirmą kartą aptiko guzelį, Inga nebuvo labai susirūpinusi. Tačiau sužinojusi, kad jai nustatyta 4 krūties vėžio stadija, ji pajuto neapsakomą baimę.
„Aš verkiau nesustodama, atrodė, kad pasaulis griūva. Maniau, kad mirsiu. Tuo metu aš laukiausi kūdikio, o tai dar labiau paaštrino mano baimes. Labiausiai bijojau ne dėl savęs, o dėl kūdikio. Nežinojau, ar sulauksiu jo gimimo“, – su siaubu prisimena Inga.
Gydytojai norėjo, kad gimdymas įvyktų 33 savaitę, tačiau Inga norėjo išnešioti kūdikį kuo ilgiau: „Pasakiau jiems: „Gal manęs ir nebebus, bet noriu, kad mano vaikas būtų sveikas ir stiprus.“
Galiausiai ji išnešiojo kūdikį iki 36 savaitės ir jis gimė sveikas, dabar sėkmingai auga.
Pokalbis su artimaisiais
Žinia apie diagnozę sukėlė stiprų emocinį šoką jos artimiesiems: „Šeima buvo sugniuždyta – mama verkė, o vyras, nors stengėsi atrodyti stiprus, matėsi, kad jam labai sunku.“
Inga pasakoja, kaip vėžio diagnozė išbandė santykius: „Kai kurie draugai atsitraukė, nes nežinojo, kaip reaguoti. Vėliau supratau, kad jie bijojo ir tiesiog nežinojo, ką man sakyti.“
Inga pastebėjo skirtumus tarp požiūrio į vėžį Lietuvoje ir kitose šalyse. Priklausydama tarptautinėms vėžiu sergančiųjų bendruomenėms internete, ji pajuto skirtingas nuotaikas ir nuostatas.
„Lietuvoje pastebėjau, kad daug moterų labai nerimauja dėl plaukų slinkimo gydymo metu. Tačiau man svarbiausia buvo, kad gydymas veiktų ir sunaikintų vėžį“, – sako ji.
Šiuo metu Inga yra remisijoje, tačiau jos gyvenimas nėra toks, koks buvo iki diagnozės: „Gydymas sunaikino vėžį, bet pasekmės liko. Daugelis bijo chemoterapijos, bet sunkiausia būna po to, kai reikia prisitaikyti prie gyvenimo su liekamaisiais reiškiniais.“
Moteris teigia, kad dabar nuolat jaučia nuovargį ir trūksta jėgų, ypač kasdieniuose darbuose. „Atrodytų, kas anksčiau buvo lengva, dabar labai išvargina. Man sako, kad tai gali išlikti ilgą laiką, nes pažeisti nervai ir pilnai atsistatyti jie gali ir nebesugebėti“, – su apmaudu kalba pašnekovė.
Ingos taip pat laukia ir tolimesnis krūties vėžio gydymas – krūties šalinimo operacija, tačiau jos požiūris išlieka optimistiškas:
„Svarbiausia, kad gydymas veiktų. Tikiu, kad išgyvenusi du vėžius, galiu susidoroti su bet kuo. Kasdien dėkoju už galimybę gyventi ir būti su šeima.“
