Tragedija įvyko 2024 metų birželio 3 dieną Jennifer ir Robo Cahillų šeimos namuose Prestviče, Didžiajame Mančesteryje.
Po jų mirčių ligoninės personalas sprendimą gimdyti namuose apibūdino kaip „priimtą nesilaikant rekomendacijų“ ir „prieštaraujantį patarimams“, remdamasis rizika, susijusia su Jennifer pirmuoju gimdymu. Tačiau Robas tvirtino, kad tokie žodžiai jiems niekada nebuvo pasakyti.
„Aš tokių dalykų negirdėjau iki pat po įvykio“, – sakė jis teisme, rašo mirror.co.uk.
Po gimdymo namuose mirė 34-erių gimdyvė ir naujagimė
Pirmadienį teisme Robas prisiminė tą tragišką akimirką, kai apie 6.45 val. ryto jam teko skambinti pagalbos numeriu – mažoji Agnes gimė be gyvybės ženklų ir, nepaisant akušerės bandymų ją atgaivinti, kūdikio išgelbėti nepavyko.
Vyras kartu su Agnes vyko į ligoninę, kur vėliau sužinojo, kad jo žmona – artimųjų vadinta „gerumo karaliene“ – taip pat skubiai vežama į ligoninę dėl komplikacijų gimdymo metu.
Rochdeilio koronerio teisme vykstančiame tyrime kol kas dar nebuvo paskelbta nei Jennifer, nei Agnes mirties priežastis.
Robas teisme pasakojo: „Surengėme Agnes pirmą ir vienintelį gimtadienį, kai ji artėjo prie savo gyvenimo pabaigos. Laikiau ją ant rankų ir sakiau, kaip stipriai ją myli mama ir brolis, ir atsisveikinau.
Kai galvoju apie Agnes, džiaugiuosi, kad apskritai turėjome bent šiek tiek laiko kartu – po visko, kas įvyko tą savaitę, ji buvo mūsų paguoda, ir to niekada nepamiršiu.“
Akušerė Caroline Nixon, kuri prižiūrėjo Jennifer antrojo nėštumo metu, teisme pripažino, kad „turėjo būti pateikta „gairių nesilaikymo“ užklausa vyresniajai akušerei“ dėl Jennifer priskyrimo prie aukštos rizikos grupės gimdyvių.
Sielvartaujantis tėvas teisme teigė, kad toks sprendimas galėjo paskatinti Jennifer persvarstyti gimdymo namuose idėją.
Gimdyti namuose apsisprendė pati
Jennifer, kilusi iš Vusterio, susipažino su savo vyru paskutiniaisiais studijų Mančesterio universitete metais, 2011-aisiais. Jie susituokė 2018 m. ir 2021 m. susilaukė pirmagimio Rudy.
Tačiau po Rudy gimimo Jennifer patyrė pogimdyminį kraujavimą – neteko daugiau nei 800 ml kraujo dėl pjūvio ir plyšimo, o kūdikis buvo didelis. Jai reikėjo kraujo perpylimų, o būdama B grupės streptokoko nešiotoja ji rizikavo infekciją perduoti naujagimiui. Rudy vėliau susirgo sepsiu.
Dėl šių komplikacijų Jennifer buvo nukreipta pas konsultantą į Šiaurės Mančesterio bendrosios ligoninės skyrių, kad būtų parengtas antrojo vaiko gimdymo planas.
Pagal gydytojo parengtą planą Jennifer buvo rekomenduota gimdyti ligoninėje su aktyvia priežiūra, jai planuota statyti vaistų lašelinę, kad sumažintų kraujavimo riziką gimdymo metu.
C. Nixon teigė, kad šias rizikas aptarė su Jennifer 2023 m. gruodžio mėnesį per vizitus pas akušerę. Tačiau 2024 m. vasarį Jennifer pranešė jai parengusi kitokį gimdymo planą – gimdyti namuose.
Robas paaiškino, kad „traumuojantis“ Rudy gimdymas Jennifer sukėlė didelį nerimą vėl gimdyti ligoninėje. Ji manė, kad turėdama dvi bendruomenės akušeres namuose jausis saugesnė ir galės gimdyti ramesnėje aplinkoje, o tai sumažins stresą tiek jai, tiek kūdikiui.
C. Nixon sakė, kad laikydamasi nustatytų tvarkų ji nukreipė Jennifer pas kitą gydytoją, nes ji buvo „aukštos rizikos grupei priskiriama gimdyvė, pageidaujanti gimdyti namuose“, kas skyrėsi nuo pradinio plano.
Akušerė teigė maniusi, kad Jennifer su gydytoju aptars medicininius ir kitus klausimus, įskaitant riziką, jei prireiktų skubiai vykti į ligoninę. Po pokalbio su gydytoju Jennifer liko prie apsisprendimo gimdyti namuose. Tačiau C. Nixon sakė, kad ir toliau „peržiūrinėjo rizikas ir planą su ja“.
Ji pridūrė, kad niekada tiesiogiai nepasakė, kad gimdymas namuose yra priešingas medicininėms rekomendacijoms. Paklausta koronerės Joanne Kearsley, kodėl, C. Nixon atsakė: „Mokymuose mums buvo sakoma, kad turime gerbti moterų pasirinkimą.“
Teisme buvo pranešta, kad tarnyba „nieko nesakydavo nė vienai moteriai, norinčiai gimdyti namuose, todėl bendruomenės akušerės vis labiau nerimavo dėl didesnės rizikos grupės gimdyvių“, o šie klausimai buvo „žodžiu iškelti aukštesniems vadovams“.
„Visos bendruomenės akušerės buvo susirūpinusios dėl aukštai rizikos grupei priskiriamų moterų, gimdančių namuose. Tam mes nebuvome ruoštos. Mus mokė prižiūrėti mažos rizikos grupės moteris gimdymo namuose. Mirties rizika nebuvo tema, apie kurią mus mokė kalbėti su moterimis“, – sakė C. Nixon.
Ji pridūrė, kad tuo metu frazė „nesilaikant gairių“ taip pat nebuvo dažnai vartojama, o tiesioginiai pasakymai, tokie kaip „tai prieštarauja medicininėms rekomendacijoms“, turėjo būti gydytojų, o ne akušerių atsakomybė.
Robas sakė, kad žmonos medicininiuose įrašuose nėštumo metu niekur nebuvo minėta frazė „nesilaikant gairių“ jos pasirinkimų ar gimdymo plano atžvilgiu.
„Žinojau, kad ligoninės pageidavimas buvo gimdymas ligoninėje – mano supratimu, tai buvo susiję su tuo, kad ji buvo B grupės streptokoko nešiotoja, jei tai pasikartotų“, – sakė Robas apie savo pokalbius su Jennifer po vizitų pas gydytojus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
