Mažamečius vaikus auginančiai mamai buvo pasakyta, kad jai reikia kuo skubiau gydyti smegenyse esančius navikus, nes, kitu atveju, jos gyvybė užges po kelių mėnesių.
Alinai Wirzynkiewicz jau anksčiau buvo taikytas sėkmingas gydymas, kurio metu iš jos smegenų buvo pašalinta dalis auglio, tačiau jis vėl ėmė augti.
33-ejų metų moteriai buvo diagnozuota trečios stadijos anaplastinė astrocitoma, kai ji prieš 16 mėnesių nualpo būdama tėvams skirtame vakare mokykloje.
Ji pasijuto silpna ir sumišo, negalėdama pažinti savęs, kai prieš išeidama pažvelgė į veidrodį, praneša „BelfastLive“.
Alinai buvo pasakyta, kad chirurgija negali būti vykdoma Šiaurės Airijoje, nes navikas yra labai įsišaknijęs ir jai gali būti pasiūlyta tik chemoterapija ir radioterapija.
Suprasdama tai kaip mirties nuosprendį, mama, tuo metu dirbusi valymo komandos prižiūrėtoja, savo gimtinėje Lenkijoje ieškojo chirurgo, kuris sugebėjo pašalinti didžiąją dalį naviko, rašoma themirror.co.uk
Tada ji buvo gydoma imunoterapija Vokietijoje, tačiau karališkosios Viktorijos ligoninės Neuro onkologijos skyriaus gydytojai jai pasakė, kad auglys auga ir reikalingas stipresnis gydymas.
„Aš išsigandau. Turiu tris vaikus ir kovoju, kad likčiau su jais kuo ilgiau“, – sakė ji.
Jos specialistė Kelne (Vokietija) jai pasakė, kad ji „turi nešvaistyti laiko“, kitaip jos vaikai Amelija (13), Alicia (10) ir Aleksandras (penkeri) liks be mamos.
„Tačiau gydymas man suteikia šansą“, – tęsė ji. Moteris prisimena tą dieną, kai 2019 m. spalio mėnesį pažvelgusi į veidrodį „negalėjo suprasti, į ką aš žiūri“.
„Kažkas atsigręžė, bet aš to žmogaus neatpažinau, nors tai buvau aš. Tai buvo labai baisu, bet mokyklos susitikimas buvo svarbus mano dukrai, todėl nusprendžiau eiti.“
Vėliau tą pačią dieną ji buvo nuvežta pas šeimos gydytoją, kuris nedelsdamas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad Aliną nuvežtų į Ulsterio ligoninę Dundonalde. Ji prisimena tikėjusis išgirsti, kad ją ištiko insultas.
„Mano pasaulis tiesiog sustojo. Man pasidarė šalta. Pagalvojau:„ Alina, tu mirusi, viskas baigta“. Aš bijojau ir nieko negalėjau priimti. Manau, tai buvo šokas ir baimė.“
Ji buvo įspėta, kad chemoterapija ir radioterapija gali paveikti visas jos smegenis ir galbūt pakenkti jos funkcijoms, todėl ji ir jos draugai nusprendė surasti chirurgą Lenkijoje.
„Susitariau su savimi, kad toliau stengčiausi gyventi tvirtai ir būti tas žmogus, koks esu, kad mano vaikai turėtų mamytę. Tai viskas, ką bandau padaryti.
Aš stengiuosi gyventi ir išvengti smegenų pažeidimo bei paralyžiaus, kad galėčiau juos prižiūrėti ir leisti mums išnaudoti laiką, kurį kartu turime“
