Simonos liga prasidėjo neseniai baigus mokslus ir pradėjus dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, 2018 metais. Tuomet jai buvo 22 metai, gyveno Kaune bei dirbo Kauno klinikose.
Viskas prasidėjo nuo didelio nuovargio
Nuo intensyvaus darbo krūvio Simonai nusilpo imuninė sistema ir pradėjo reikštis įvairūs simptomai: labai didžiulis silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, nusilpo rega, prasidėjo drebulys ir koordinacijos nebuvimas, balso sutrikimas, rašymo sutrikimas, susikaupimo stoka, perdėtas emocijų antplūdis, darbo krūvio nepakėlimas, emocinis šokas, vaikščiojimo sutrikimai, griuvimai, raumenų nusilpimas, mažojo dubens raumenų nusilpimas ir rijimo sutrikimai.
Bandant atstatyti imuninę sistemą, daugiau ilsėtis, vartoti vitaminus – sveikata nepagerėjo. Todėl teko pradėti daryti tyrimus, nes organizmas vis silpo.
„Gydytojai ieškojo įvairių ligų, iš pradžių nustatė, kad tai yra galvos svaigimas. Paskui tęsėsi įvairūs tyrimai: MRT, kraujo tyrimai, plazmafarezės, echoskopijos, kompiuterinė tomografija, nugaros smegenų punkcija, VEP/BERA, įvairūs neurologiniai tyrimai ir kita.
Ieškojo tokiu ligų, kaip išsėtinė sklerozė, erkių sukeltų ligos padarinių, retų raumenų ligų, genetinių ligų, auglių ir panašiai. Neradę ligos priežasties ir pačios ligos, pradėjo ieškoti psichinių ligų.
Atliekant įvairius psichikos tyrimus bandė nustatyti depresiją, konversijos sutrikimą, kuris yra patirtų emocijų išreiškimas kūno simptomais, pasireiškiantis įvairiais ligos simptomais. Atmetus visus galimų ligų variantus, Vilniuje man įtarė, kad tai gali būti autoimuninis encefalitas“, – ligos pradžią prisimena Simona.
Gydytojai tikrosios priežasties ieškoti nežada
Gydytojai įtarę autoimuninį encefalitą, tačiau jo nepatvirtinę, daugiau jokių kitų ligų neieškojo ir ši liga tapo patvirtinta. Po ligos patvirtinimo buvo prašoma nustatyti tikrą, o ne menamą ligos priežastį, bet visi daktarai atsisakė tolimesnių tyrimų ir ligos paieškos.
„Aš nelabai tikiu, kad yra tokių kompetentingų medikų Lietuvoje, kurie būtų atkaklūs ir pasiryžę nustatyti tikrąja ligos priežastį. Todėl dabar mano pats geriausias sveikatos palaikymo būdas yra ne medikamentai, o reabilitacija, emocinės būsenos stiprinimas ir įvairi kita veikla, kuri padeda atsipalaiduoti, gyventi ir nuraminti protą, bei simptomus su kuriais kovoju kiekvieną dieną“, – tikina moteris.
Gydytojų prognozės yra pesimistiškos. Jų teigimus, moters sveikata negerės, o tik blogės. Ji niekada nevaikščios ir nebus sveika, tačiau Simonos gyvenimas rodo, kad ji gyvena emocine būsena, kuri susijusi su jos sveikata. „Visa mano gyvenimo kokybė susideda iš emocinės sveikatos.“
Tam, kad palengvintų sau gyvenimo kokybę, anksčiau Simona rinko pinigus elektriniam vežimėliui. Pinigus surinkti pavyko ir dabar moteris jau gali džiaugtis nauju pirkiniu.
„Esu labai dėkinga geriems žmonėms, kurie aukojo pinigus ir leido išsipildyti šiai mano svajonei. Šitas naujas elektrinis vežimėlis yra skirtas išvykoms, o ne kasdieniam naudojimui.
Kasdien naudoju universalų vežimėlį, juokauju, kad įvairūs neįgaliųjų vežimėliai yra tarsi skirtingo tipo ir modelio automobiliai, kurių reikia įvairioms išvykoms. Išvykos metu elektrinis vežimėlis palengvina tai, kad nereikia fiziškai naudoti jėgų.
Elektriniai vežimėliai ne visi yra pritaikyti tokiems Lietuvos keliams, todėl jie greitai lūžta, genda, būtinas remontas, vyksta amortizacija ir labai greitas vežimėlio nusidėvėjimas prie tokių Lietuvos kelių ir šaligatvių. Elektrinis vežimėlis turi savų pliusų ir minusų“, – tikina Simona.
Davė sau pažadą – pradėti gyventi
Užklupus ligai Simonos gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Grįžus į gimtąjį miestą Tauragę, dingo draugai, pažįstami, pasikeitė gyvenimo būdas, laisvalaikis, mintys, emocijos, vertybės. Sunkiausiu momentu visada šalia jos buvo šeima, kuri jai labiausiai ir padėjo tuo laikotarpiu.
Visus iki tol buvusius pasilinksminimus su draugais, Simona iškeitė į sąmoningumą ir knygų skaitymą, bandė atrasti save, kodėl taip įvyko. „Pamėgau fotografuoti, žiūrėti filmus, skaityti knygas, bendrauti su šeimos nariais ir artimu draugu.
Iki tol, kol buvau sveika ir visas gyvenimas buvo man po kojomis, o kai susirgau šitas įsivaizdavimas, kad esi ant pjedestalo sugriuvo ir supratau, kad esu niekam nereikalinga apart šeimos narių.
Emocinė būsena buvo labai bloga, kankinausi, verkiau, liūdėjau, nieko nenorėjau daryti, rengtis ir t.t. Tai buvo sunkiausias momentas, kai pasiekiau emocini dugną, o tas visas laiko tarpas, tęsėsi beveik keturis metus. Tai buvo emocinis savęs įkalinimas kalėjime“, – su liūdesiu širdyje kalba pašnekovė.
Simona, pajutusi, kad nebegali toliau leisti liūdesiui valdyti gyvenimo, nuo 2022 metų liepos mėnesio davė sau pažadus – pradėti gyventi, socializuotis, priimti neįgalius ir save, bei susitikti su atkakliu draugu, kuris šiuo metu jau tapo ir jos vyru.
Simona praėjo jai gyvenimo duotus emocinius išbandymus ir dabar, palyginus su tuo, kaip gyveno anksčiau, jaučiasi emociškai stabili, nors fizinė sveikata išliko nepakitusi, Simona vis dar jaučia ligos simptomus, kaip ir anksčiau. Nevartojant stiprių hormoninių vaistų simptomai stabilizavosi.
„Dabar gyvenu kupiną įspūdžių gyvenimą. Kiekviena nauja akimirka yra nuostabi. Nuostabu, kad galiu gyventi kvėpuoti, kad myliu ir esu mylima. Taip pat neužmirštu kasdieninės veiklos, padedu vyrui dirbti su puslapių kūrimais, verslo reklamavimu.
Užsiimame savo pavardės reklamavimu „JAKUČIAI“, pardavinėjame apyrankes, rašome įvairius straipsnius, keliaujame, apsipirkinėjame, gaminame maistą, žiūrime filmus, skaitome knygas ir tiesiog gyvename“, – šypsosi Simona.
Rado savo gyvenimo meilę
Simonai duotas pažadas sau susitikti su atkakliu draugu padėjo rasti ir tai, ko kiekvienas žmogus ieško savo gyvenime – gyvenimo meilę. Nors gyvenimas iš jos atėmė sveikatą, bet padovanojo gyvenimo meilę. Jų meilės istorija prasidėjo dar vaikystėje.
Mindaugas ir Simona, pirmą kartą vienas kitą pamatė 2004 metais Jūronos valgyklos kiemelyje. Mindaugas įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio, kadangi buvo su draugais, jie pašaipiai pajuokavo, jog ji bus jo žmona. Tačiau Simona garsiai atsakė, kad jis jai nepatinka. Mindaugas mintyse pagalvojo ir paprašė Dievo, kad ji taptų jo žmona.
Po ilgų metų ir daug ką gyvenime patyrę, jie galiausiai susitiko dar kartą, 2018, vienoje iš Tauragės ligoninių. Deja, bet vienas kito po tiek metų nepažino ir neprisiminė. Mindaugas atkreipė į Simoną dėmesį. Abudu apsikeitė „Facebook“ anketomis ir pradėjo bendrauti.
„Aš buvau užsispyrusi daug metų, net gi 4 metus ir Mindaugas man nepatiko. Mindaugas dėjo savo širdį, pastangas, atkaklumą, meilę, tačiau nesutikau susitikti ir neigiau jo jausmus. Bet 2022 metais, nepaisiau savo užsispyrimo ir sutikau susitikti.
Mūsų susitikimas buvo magiškas, aš jaučiau stiprią meilės energiją. Dėmesį atkreipiau į jo nuostabias rankas. Atsigėrėme kavos, pasišnekučiavome. O toliau buvo ilgi ir laimingi pasimatymai kiekvieną dieną“, – su šiluma širdyje pirmąjį pasimatymą prisimena Simona.
„Simona buvo mėnesiui išvykusi į Palangos reabilitaciją, iš jos grįžus mes susitikome dar ir dar kartą. O 2022 Liepos 28 dieną padovanojau deimantinę apyrankę ir mes pradėjome draugauti, kaip pora.
2022 Spalio 8 dieną susižadėjome ir apsigyvenome kartu. Vėliau turėjome puikų ir nuostabų laiką kartu ir vestuvių planavimą, kuris mus labai suartino ir priartino prie Dievo. 2023 Liepos 28 dieną, draugystės metinių dieną, susituokėme Tauragės Švč. Trejybės parapijoje.
Po vestuvių dar kartą įsitikinome Dievo planu, kad dar vaikystėje susitikę, susituokėme dabartyje. Ir vestuvių medaus mėnesį kopinėjame iki šiol“, – su meile kalba Mindaugas.
„Ačiū savo šeimai, artimiausiam draugui, kuris yra mano dabartinis vyras. Galiu palinkėti žmonėms kurie susiduria su panašiais sunkumais: kantrybės, ištvermės, disciplinos, ryžto, neįsileisti neigiamų minčių, gydytojų prognozių, rasti jėgų, noro gyventi, nepasidavimo, tikėjimo, vilties, tikėkite, kad tai yra laikinas gyvenimo etapas ir viskas keičiasi.
Sunkiausiais momentais mano gyvenime buvo mama, tėtis, sesuo, dabartinis vyras. Sunkiausiu laikotarpiu reikia rasti žmogų, kuris tau padėtų eiti gyvenimo keliu ir nepasiduoti – toks yra mano vyras.
Gyvenime aš absoliučiai negalėčiau nieko padaryti be savo vyro Mindaugo, kuris manimi rūpinasi, padeda man kasdieniniuose reikaluose, buityje, išvykose, laisvalaikio praleidime, bendravime, palaikyti emocinę pusiausvyra, susidoroti su stresu bei pasikeitusiu gyvenimu ir jis labiausiai man padeda gyventi gyvenimą.
Tikėkite savimi, Dievo planu ir Dievu, eikite į bažnyčia, melskitės, tikėkite viltimi“, – nuoširdžius linkėjimus siunčia Simona.
