• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš porą metų Lietuvą sukrėtė skaudi tragedija – kopdami į kalnus Sakartvele žuvo trys lietuviai, viena jų – 23-ejų biržietė Ieva. Nors laikas bėga, Ievos tėčio Tomo Paužolio ir šešeriais metais jaunesnės sesės širdis vis dar drasko skausmas, kurio laikas neužgydys – tądien jie neteko dalies savęs.

6

Prieš porą metų Lietuvą sukrėtė skaudi tragedija – kopdami į kalnus Sakartvele žuvo trys lietuviai, viena jų – 23-ejų biržietė Ieva. Nors laikas bėga, Ievos tėčio Tomo Paužolio ir šešeriais metais jaunesnės sesės širdis vis dar drasko skausmas, kurio laikas neužgydys – tądien jie neteko dalies savęs.

REKLAMA

Aplinkiniai Ievą visada prisimins kaip kasdien šypsena pasipuošusią jauną merginą, kupiną entuziazmo ir svajonių.

Vieną iš savo svajonių – užkopti į antrąjį savo gyvenime kalną – Ieva siekė įgyvendinti ir tą lemtingąjį 2022-ųjų spalį. Tačiau svajonė subyrėjo akimirksniu: jau beveik pasiekę Kaukazo kalnuose esančią Tetnuldžio (4896 m) viršūnę, trys lietuviai alpinistai nugarmėjo nuo skardžio.

Nuo 23-ejų biržietės žūties prabėgo jau kiek daugiau nei dveji metai, tačiau jos šeimos netekties skausmas neapleidžia. T. Paužolis sunkiai tvardydamas ašaras atvirai sako – nėra dienos, kai nepagalvotų apie savo dukrą.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš turiu jos nuotraukų namuose ir kiekvieną dieną į jas pasižiūriu. Ji mano mintyse yra kasdien“, – pasakojo tėtis.

REKLAMA

Šventės visuomet primena netektį

Su Ievos tėčiu pradėjus kalbėti apie tai, kokiomis nuotaikomis pasitinka šias šventes, T. Paužolis neslėpė, kad šiuo metu džiaugsmo suteikia bent tai, kad yra ne vienas. Prieš devynerius metus žmonos netekęs vyras rado širdžiai artimą sielą, draugę, kuri į gyvenimą įneša šviesos.

„Ji turi dvi mažas dukras, aš taip pat turiu dukrą – jaunesnę Ievos sesę, tad mes dabar visi esame kaip šeima“, – pasakojo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Prabilęs apie tai, kaip pasikeitė pasiruošimas šventėms po Ievos netekties, pašnekovas atvėrė širdį – skausmas vis dar drasko, tad nėra tokių metų, per kuriuos būtų lengva pasitikti šventes po 2022-aisiais įvykusios tragedijos.

Jis pasakojo, kad ypatingai skaudžiai į šventinį periodą reaguoja jaunesnė Ievos sesė. Tėtis kalbėjo, kad jai šiuo metu jau 19 metų, ji išvažiavusi mokytis, tačiau per šventes visuomet grįžta namo ir sunkiai išgyvena taip anksčiau visos šeimos brangintus susibūrimus: „Ji nenori dovanų, jai tikrai sunku.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, kaip jis pats jaučiasi, kai apsisukus metų ratui vėl ateina laikas susiburti per gražiausias žiemos šventes, T. Paužolis liūdnai teištarė – turi išlikti stiprus dėl jaunesniosios dukters: „Aš pats kiekvienais metais susikaupiu ir sakau sau – „praeis“.

Pasiruošimas jau kitoks

Prisiminęs laiką, kuomet švęsdavo visi kartu su prieš beveik dešimtmetį Anapilin iškeliavusia žmona, Ieva ir jaunesniąja Ievos sesute, T. Paužolis šyptelėjo.

REKLAMA

Jis pasakojo, kad šv. Kūčios ir Kalėdos jų namuose visuomet būdavo sutinkamos šiltai, o pasiruošimo darbus visi atlikdavo kartu.

„Kai dar buvo gyva Ieva ir mano žmona, mes visada kartu ruošdavomės Kūčioms. Mes visi gamindavome maistą, puošdavome stalą. Svarbiausias dalykas būdavo visiems pabūti kartu“, –jaukiausias akimirkas kartu prisiminė T. Paužolis.

Dabar vaizdas prie šventinio stalo visiškai kitoks, be dviejų svarbių gyvenimo žmonių. Tačiau šventinę dvasią Tomas kartu su drauge, jos dukrytėmis ir Ievos sese kuria būdami kartu, juk Kalėdos – šeimos šventė, suburianti visus į vieną vietą.

REKLAMA

Jis pasakojo, kad per šventes visi kartu susirenka prie stalo, dalijasi maistu. Mergaitės bendrauja tarpusavyje, o tai tėčiui kelia džiugesį.

„Mano draugės mergaitės dar mažos, viena trečiokė, kita septintokė, tad dabar jos su mano dukra yra kaip sesės. Bandome atkartoti tradicijas, tačiau jos jau yra šiek tiek kitokios“, – pripažino tėtis.

Ir nors Ievos nebėra, ji niekada nebegrįš į namus, nebesės kartu prie šventinio stalo, jos atspindį T. Paužolis mato savo jaunesniojoje dukroje – jų panašumų sunku nematyti:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Iš tiesų, mano dukra dabar parvažiuoja iš mokslų, o grįžusi namo kažką kepa, daro – taip pat būdavo ir su Ievute.“

Per šv. Kūčias prie stalo lėkštutės nededa

Nors šiais metais prie T. Paužolio stalo sugūžės visa šeimyna, tačiau Ievos kėdė liks tuščia. Vyras pasakojo, kad kiekvienais metais vien pagalvojus apie tai, jo širdį nusmelkia skausmas.

Jis pasakojo, kad 2022 metais, po mylimos dukters žūties praėjus vos porai mėnesių, pirmosios šventės be jos nebebuvo tokios pačios. Nors ir bandė laikytis priimtų tradicijų, daryti viską taip, kaip darydavo nuolat, vien vaizdas ant stalo sugraudindavo.

REKLAMA

„Iš pradžių, kai Ieva mirė, mes dėjome tuščią lėkštutę ant stalo, bet supratome, kaip tai yra per skaudu...

Dabar mes nededame lėkštučių ant stalo, nes kai praėjusį kartą padėjome – taip šventės ir pasibaigė“, – susigraudino tėtis.

Ant stalo padėta tuščia lėkštutė priminė brangios dukters šypseną ir žibančias akis, kurios dabar į jį žvelgia tik iš nuotraukų. Tačiau nors kai kurios tradicijos po dukros žūties pasikeitė, niekada nesikeičia viena – minint svarbias dienas, visada aplanko Ievutės kapą:

REKLAMA

„Prieš šventes mes visada nueiname į kapus, kad uždegtume žvakutę, mintimis pabūtume kartu su ja. Taip darome ir per jos gimtadienį, taip kiekvienais metais prisimename Ievutę.“

Perdavė žinutę visiems tėvams

Nuo nelaimės prabėgo jau daugiau nei dveji metai ir nors tiek laiko per mažai, kad užgytų visos žaizdos, su netektimi gyventi tampa nors šiek tiek lengviau.

Nepaisant to, kad nebepamatys ir nebeapkabins dukros, liko tai, ko neatims niekas – kartu sukurti prisiminimai. Apie dukrą kasdien primena ir namuose pastatyta jos nuotrauka, o kad būtų lengviau, tėtis randa ir savų būdų, kaip su ja pabendrauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš šiek tiek susigyvenau su tuo, apsipratau, bet vis pasižiūriu jos nuotraukas, pasišneku su ja“, – ašarų nesulaikė tėtis.

Jis prisipažino – iki šiol keisčiausia tai, kad net ir prabėgus šiam laikui, jis nė karto nesusapnavo nei Ievos, nei Anapilin iškeliavusios savo žmonos. O taip norėtųsi brangias savo gyvenimo moteris bent kartą išvysti sapnuose...

„Aš apie jas vis pagalvoju, kai kažkas gyvenime nutinka, bet nė karto nesapnavau. Man tikrai labai keista, aš nesuprantu, kodėl taip yra“, – sakė jis.

REKLAMA

Po patirtų išgyvenimų, šiemet Lietuvą sukrėtusios tragedijos T. Paužolį palietė kaip niekad skaudžiai – širdis apsipila krauju matant, kiek tėvų netenka mylimų vaikų.

Tomas atviravo, kad šis skausmas jam toli gražu ne svetimas ir iki širdies gelmių pažįstamas, todėl skyrė jautrius žodžius tėvams, ant kurių stalo per šv. Kūčias bus padėta tuščia lėkštutė, primenanti apie išėjusias atžalas:

„Aš manau, kad jie visada yra kažkur su mumis, jie mus globoja. Svarbiausia yra jų nepamiršti, nes jie visada šalia.“

Ilsėkitės ramybėje ir Dievo palaimoje mano šeimos brangieji, kurie palikote šį pasaulį. Būkit laimingi ten, kur išėjot. Mes siunčiame Jums maldas.
Jos nesapnuojate todėl,
Jos nesapnuojate todėl,
kad vis galvojate apie ją, ji jūsų sielose, mintyse, žmona taip pat. Jeigu jums būtų blogai, nesisektų ar persekiotų negandos,vargai, jos ateitų pas jus vos ne kasnakt. Būkite ramūs, jos jus visus myli, o joms Dangaus globoje abiem ramu. Ir visi keturi esate šalia vieni kitų. Bendraukite maldomis. Sakau iš panašios patirties. Patikėkite.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų