Kerniaus mama Viktorija Karuzaitė pasakoja, kad jos sūnus tikrai išsiskiria iš savo bendraamžių. Dėl įvairių išgyvenimų, tokių kaip tėvų skyrybos, persikėlimas iš Lietuvos gyventi į Airiją, rūpinimasis jaunesniu broliu, turinčiu autizmo spektro sutrikimų, Kernius ne pagal savo amžių subrendęs vaikas.
Namuose jis – didžiausias mamos pagalbininkas, o mokykloje – pirmasis skubantis į pagalbą tiems, kurie verkia ar liūdi.
„Dėl visko, ką jau spėjo patirti per gyvenimą, jis žino, kad reikia vertinti kitus žmones, padėti silpnesniems, paguosti nusiminusius, ir jam tai atrodo labai natūralus ir savaime suprantamas dalykas“, – sako V. Karuzaitė.
Geram darbui įkvėpė mama
Nesavanaudišką elgesį ir pagalbą kitiems Kernius mato ir namuose, galbūt dėl to ir pats seka šiuo pavyzdžiu. Vaiko mama Viktorija dalyvauja labdaros organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ veikloje. Moteris, pavyzdžiui, mezga skraistes, kurios vėliau būna parduodamos labdaros vakarienių metu, o visi surinkti pinigai paaukojami onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Prieš Kalėdas Viktorija kartu su draugėmis nusprendė padaryti dar vieną gerą darbą. Moterys kiekvienais metais susirinkdavo šventinės vakarienės ir keisdavosi dovanomis. Tačiau prieš paskutines šventes Viktorija pasiūlė pinigus, kurie būtų skirti dovanoms, išleisti prasmingiau: nupirkti vaikams sauskelnių ir išsiųsti jas į Lietuvą.
„Didelė dovana, kad mes turime viena kitą, galime susitikti, kalbėtis, tiesiog būti kartu. Juk neturime labai didelių ir rimtų problemų, todėl galime padėti tėveliams, kuriems šią akimirką yra labai sunku“, – taip į drauges kreipėsi Viktorija.
Visos moterys pritarė šiai gražiai iniciatyvai ir jau po kelių dienų Viktorija važiavo pirkti sauskelnių. Kartu su ja vyko ir Kernius. Parduotuvėje moterį sugraudino vienos darbuotojos poelgis: ji, pamačiusi, kad Viktorija perka tokį didelį sauskelnių kiekį, davė papildomų kuponų. Už juos pavyko nupirkti dar daugiau sauskelnių pakuočių.
Atsisakė gimtadienio dovanų
Kitą dieną, po pamokų, Viktorija su sūnumi vėl važiavo apsipirkti. Šį kartą jie planavo pirkti gėrimus ir užkandžius Kerniaus gimtadienio šventei. Parduotuvėje vaikas atskleidė mamai, kad nesupranta, kodėl vaikai per Kalėdas gaus tik sauskelnių.
„Jis man sakė, kad vaikams reikia žaislų ar kitokių apčiuopiamų vaikiškų dalykų. Juk Kalėdų senelis vaikams neša žaislus, o ne sauskelnes“, – prisimena moteris.
Tada V. Karuzaitė pradėjo sūnui aiškinti, kad tokių dalykų ligoninėse labai trūksta, kad jie daug kainuoja, todėl ne visi tėveliai gali nupirkti.
Moteris vis kalbėjosi su sūnumi, atsakė į jo klausimus, diskutavo ir galiausiai Kernius už savo gimtadienio pinigus sergantiems vaikams nupirko kelias pižamas, palapinę ir maniežą.
V. Karuzaitė sako, kad Kernius greičiausiai dar nesupranta, kad ligoninėje gulintys vaikai dažniausiai būna lovytėse, kai kuriems sunku ir pajudėti. Kernius vis tiek mano, kad nesvarbu, jog vaikai guli ligoninėje – jiems vis tiek reikia žaisti ir džiaugtis gyvenimu. O Kerniaus padovanota palapinė ir maniežas tikrai padovanos džiugių akimirkų mažiesiems ligoniukams.
Planuoja tęsti ir kitais metais
„Sutarėme, kad per kitą gimtadienį iš anksto planuosime, ką reikia nupirkti vaikams, kad jie tikrai gautų tai, ko nori ir ko jiems reikia“, – apie sūnaus norą tęsti šį gerą darbą pasakoja Viktorija.
Kernius žino, kad toks jo poelgis sulaukė didelio susidomėjimo ir socialiniuose tinkluose, tačiau jis to nesureikšmina. Vienuolikmetis mano, kad padarė tai, ką ir turėjo padaryti, o dabar reikia galvoti, kaip dar būtų galima padėti kitiems. V. Karuzaitė sako, kad ir jos bei draugių, ir sūnaus poelgiai buvo daromi ne dėl reklamos ar dėmesio.
„Viskas, ką darėme ir ką dar planuojame daryti, yra labiau beldimasis į tų žmonių širdis, kurie turi dar daugiau galimybių padėti kitiems. Jei mano sūnus, kuris neturi stabilių finansų, savo gimtadienio pinigus skiria kitiems, gal tai parodys didelėms dėdėms, kad reikia dalintis“, – susigraudinusi dėsto moteris.
