Gražios sukakties proga gimtadienio dieną jubiliatę pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir vicemerė Jurgita Šukevičienė, jie senolei linkėjo paties didžiausio žmogaus turto – sveikatos.
T. Banytė gimė Panevėžio rajone. Vaikystę praleido Aukštaitijoje, po pedagogikos studijų gavo paskyrimą dirbti Alytuje, tačiau gimtieji namai Panevėžyje neliko pamiršti ir šiandien. Ten Teodora praleidžia vasaras, augina daržoves ir derliumi džiugina artimuosius.
Dar prieš keletą metų, anot artimųjų, sodyboje ji gyveno viena. Pati ten nupjovė medžių šakas ir drąsiai į rankas imdavo dalgį, pjaudavo žolę. Šiemet likti žiemai ten jau nedrįso.
Alytiškė sulaukė 100 metų
Visą gyvenimą Teodora atidavė pedagoginei veiklai – apie keturis dešimtmečius ji Alytaus 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinėje Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje) dirbo pradinių klasių mokytoja. Užaugino dukrą Lijaną ir sulaukė trijų anūkų ir šešių proanūkių.
Laisvalaikiu senolė mėgo megzti. Megztinius, sukneles ir kitus drabužius Teodora megzdavo ne tik sau ar dukrai, bet ir kitiems – tokiu būdu prisidurdavo prie atlyginimo.
Dar praėjusiais metais anūkėms ji numezgė sukneles ir liemenes, o šiemet dėl regos problemų šios mėgstamos veiklos jau nesiėmė.
„Visą gyvenimą daug dirbau. Niekada nevartojau alkoholio“, – šypsosi Teodora. Jai pritaria ir dukra Lijana: „Ir dabar tik duok jai, kad ir bulves nuskusti, tai net akys sužiba. Ji labai nori dirbti. Visą gyvenimą mama bėgo, skubėjo ir, kad taip sėdėtų, kaip sėdi dabar, būdavo retai. Net ir dabar ji ryte atsikėlusi daro mankštą.“
Dukra Lijana džiaugiasi, kad šimtametei mamai ypatingos priežiūros nereikia – viskuo ji pasirūpina pati. Praėjusią savaitę dukra su vyru buvo išvykusi atostogų užsienyje ir visą šį laiką mama buvo viena namuose. Pasižiūrėti, kaip Teodorai sekasi vienai tvarkytis namuose, kartais užsukdavo kaimynė.
Prakalbus apie mėgstamus patiekalus šimtametė užsiminė, jog visą gyvenimą mėgo viską, kas pagaminta iš miltų – virtinukus, skrylius, varškėčius, blynus.
Mielai jais mėgaujasi ir dabar. Mėsos patiekalai nebuvo tarp mėgstamiausių. Be to, senolė niekuomet neatsisakydavo lėkštės pieniškos ar daržovių sriubos.
Teodora yra giliai tikinti. „Kasdien klausausi Marijos radijo, skaitau Šventąjį raštą, turiu daug šventųjų paveikslų“, – pasakoja senolė.
Iki bažnyčios Jazminų gatvėje gyvenanti šimtametė nueina ir dabar, tiesa, pakeliui jai reikia bent trumpai prisėsti ant suolelio pailsėti, tad senjora turi savivaldybei skirtą prašymą – pakeliui į bažnyčia įrengti daugiau suoliukų.
Paklausta, kaip švęs šimtąjį gimtadienį, jubiliatė sakė, jog vakare būtinai apsilankys bažnyčioje ir pasimels už artimuosius, o savaitgalį lauks jos pasveikinti atvyksiančių anūkų ir proanūkių.
Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius
