Rush universiteto medicinos centro tyrėjai beveik septynerius metus stebėjo 1 923 vyresnio amžiaus žmones, kurie pradžioje neturėjo demencijos požymių.
Šis įprotis mažina demencijos riziką
Tyrimo metu 545 dalyviams išsivystė demencija, 695 žmonėms pasireiškė lengvas kognityvinis sutrikimas, rašo unilad.com.
Tyrėjai nustatė, kad aktyvesnis socialinis gyvenimas buvo susijęs su:
- 38 proc. mažesne demencijos rizika;
- 21 proc. mažesne lengvo kognityvinio sutrikimo rizika;
- 5 metų vėlesniu demencijos išsivystymu.
Tai reiškia, kad socialiai aktyviausi senjorai susidūrė su demencija vidutiniškai 5 metais vėliau nei tie, kurie buvo mažiau socialūs.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad socialinė veikla gali būti labai įvairi, pavyzdžiui:
- Pietavimas su draugais;
- Lankymasis renginiuose ar sporto varžybose;
- Dalyvavimas religinėse apeigose;
- Savanorystė;
- Artimųjų lankymas.
Nors tikslus mechanizmas dar nėra aiškus, tyrėjai mano, kad socialinis aktyvumas stimuliuoja smegenų veiklą.
Tyrimo autorius, profesorius Bryanas Jamesas, aiškina: „Socialiniai ryšiai reikalauja sudėtingos tarpasmeninės sąveikos, kuri skatina neuroninius tinklus. Tai gali būti „naudok arba prarasi“ principo pavyzdys.“
Be to, penkiais metais vėliau susirgus demencija gali reikšti net trimis metais ilgesnę gyvenimo trukmę. Išvada: jeigu norite išlaikyti aštrų protą ir sumažinti demencijos riziką, bendraukite su kitais žmonėmis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
