Gera žinia yra tai, kad fizinis aktyvumas nereiškia, jog būtinai reikia lankytis sporto salėje ar bėgti maratoną. Fizinis aktyvumas yra ir namų ruoša, ir sodininkystė.
Fizinio aktyvumo nauda
Britų Širdies Fondas (BHF) įspėja, kad arterijose gali kauptis riebalinės medžiagos, jei nesate fiziškai aktyvus, rašo express.co.uk.
BHF paaiškina: „Jei arterijos, kuriomis kraujas teka į jūsų širdį, pažeidžiamos ir užsikemša, tai gali sukelti širdies priepuolį. Jei tai atsitiks arterijose, kuriomis kraujas teka į jūsų smegenis, tai gali sukelti insultą“.
Labdaros organizacija teigia, kad didesnis aktyvumas gali sumažinti riziką susirgti kai kuriomis širdies ir kraujotakos ligomis net 35%.
Pasak BHF, nauda tuo nesibaigia. Reguliari veikla ne tik apsaugo jūsų širdį, bet ir gali padėti jūsų bendrai savijautai, nes pagerina nuotaiką, pagerina koncentraciją ir atmintį bei padeda geriau miegoti.
NHS paaiškina: „Reguliariai mankštinantis sumažėja širdies priepuolio rizika. Širdis yra raumuo ir, kaip ir bet kuris kitas raumuo, jam būtina mankšta. Stipri širdis mažesnėmis pastangomis gali pumpuoti daugiau kraujo po kūną. Bet kokie aerobiniai pratimai, vaikščiojimas, plaukimas ir šokiai verčia jūsų širdį dirbti stipriau ir palaiko gerą sveikatą.
Sveikatos įstaiga priduria: „Reguliariai mankštinantis jūsų širdis ir kraujotakos sistema bus veiksmingesnė, sumažės cholesterolio kiekis, o kraujospūdis taip pat bus normalus“.
Stenkitės užsiimti bent 150 minučių trukmės vidutinio intensyvumo veikla
BHF sako: „Stenkitės užsiimti bent 150 minučių trukmės vidutinio intensyvumo veikla kiekvieną savaitę. Greitas ėjimas ar važiavimas dviračiu padidins jūsų širdies susitraukimų dažnį, privers tankiau kvėpuoti ir sušilti.
Galite paskirstyti 150 minučių visai savaitei. Jūs netgi galite atlikti trumpus pratimus – kiekviena minutė svarbi. Taip pat turėtumėte stengtis bent dvi dienas per savaitę užsiimti raumenų stiprinimo veikla, pavyzdžiui, naudoti svarmenis rankoms, lipti laiptais, tvarkyti sodą, pavyzdžiui, kasti, ar nešti sunkius pirkinius“.
NHS taip pat teigia, kad yra keletas kitų būdų, kaip sumažinti koronarinės širdies ligos (CHD) riziką, pavyzdžiui, sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
Sveikatos apsaugos įstaiga teigia: „Jei rūkote, meskite rūkyti ir sumažinsite riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Rūkymas yra pagrindinis rizikos veiksnys susirgti ateroskleroze. Jis tai taip pat sukelia daugumą koronarinės trombozės atvejų jaunesniems nei 50 metų žmonėms“.
Sumažinkite alkoholio kiekį
NHS priduria, kad jei geriate, neviršykite didžiausių rekomenduojamų normų ‒ vyrams ir moterims nerekomenduojama reguliariai gerti daugiau nei 14 alkoholio vienetų per savaitę.
Jei vis tik išgeriate net 14 vienetų per savaitę, paskirstykite gėrimą trims ar daugiau dienų. Taip pat sakoma, kad visada turėtumėte vengti besaikio gėrimo, nes tai padidina širdies priepuolio riziką.
NHS priduria, kad jei sergate cukriniu diabetu, jums gresia didesnė tikimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis.
