Jų teigimu, XXI a. pakanka suprasti ir žinoti vieną vienintelį kriterijų ir simbolį ant pakuotės, kuris neleis suklysti, pasirenkant alyvą – koks jis?
Žinios nesiekia XXI a.
„Nors laikai, kai kiekvienas senosios kartos automobilio savininkas, žiemą norėdamas užvesti savo automobilį, turėdavo ne itin kokybišką 15W-40 alyvą pakeisti į „vakarietišką“, pusiau sintetinę 10W-40, šiandien sunkiai įsivaizduojami, o ir dauguma pačių automobilių jau seniai nebegaminami – daugelio vairuotojų suvokimas vis dar įstrigęs tame laikmetyje. Variklio alyvas dauguma vis dar renkasi pagal prekės ženklo populiarumą arba klampumo klasę. Metas suprasti kartą ir visiems laikams – XXI amžiuje alyvos klampumo klasė nebėra pakankamas pasirinkimo kriterijus. Šiuolaikiniams varikliams būtinai reikalingos gamintojų patvirtintos alyvos“, – sako Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Šimkus.
Pasak specialisto, ant tokių alyvų pakuotės yra nurodytas pasirinkto automobilių prekės ženklo patvirtinimas: „Tos pačios markės, pavyzdžiui, „Mercedes“, alyvos atskiriems varikliams gali turėti net kelis skirtingus patvirtinimus, tas pats galioja ir klampumo klasei – tai pačiai klasei gali būti priskirti keli skirtingi alyvos variantai su visiškai skirtingais patvirtinimais. Taigi visai nesvarbu, kad pasirinktos alyvos yra to paties gamintojo, turi tą pačią klampumo klasę ir atitinka tą patį standartą – jos negali būti sukeičiamos tarpusavyje“, – akcentuoja ekspertas.
Ekspertai išskyrė esminius praktinius žingsnius, kaip atpažinti tinkamą variklio alyvą ir kur gilintis net neverta.
Ieškokite gamintojo patvirtinimo. Jį galima rasti automobilio naudotojo vadove – čia esančius simbolius pakanka palyginti su simboliais ant alyvos pakuotės. Jei jie suderinami – galite drąsiai rinktis konkretų gaminį.
„Gamintojo patvirtinimai yra universalūs, juos vienodai žymi visi alyvos gamintojai. Pavyzdžiui, „Peugeot“ savininkas, kuris turi PSA patvirtinimą: B71 2010, turėtų pirkti alyvą su šiuo patvirtinimu – kiti parametrai jau bus mažesnės svarbos. BMW vairuotojas, kuris randa BMW alyvos patvirtinimą: LL-17 FE, turėtų pirkti alyvą su šiuo patvirtinimu. Šiuo metu tai yra vienintelis teisingas kriterijus renkantis alyvą šiuolaikiniams varikliams. Vartotojams nuo to tik paprasčiau, nes nebereikia išmanyti alyvų klasifikacijos – klampumas jau tapęs antraeiliu dalyku“, – patarimais dalijasi „TotalEnergies“ Techninio skyriaus atstovas Andrzejus Husiatynskis.
Pasak eksperto, alyvų, skirtų pasirinktiems varikliams, patvirtinimas yra labai pažangių bandymų rezultatas: „Norint gauti gamintojo patvirtinimą, alyva dažnai turi atitikti tarptautinį ACEA arba API standartą, po to vykdomi papildomi bandymai pas transporto priemonės gamintoją bei atliekama daugybė laboratorinių bandymų. Jų tikslas – įvertinti variklio tarnavimo trukmei svarbius aspektus: atskirų komponentų susidėvėjimą, švarumą, nuosėdas, alyvos poveikį GPF ar DPF filtrų užsikišimui bei LSPI reiškiniui. Iš esmės čia net neįmanoma išvardyti visų punktų, kuriuos turi atitikti alyva, kad gautų konkretaus gamintojo patvirtinimą“, – sako „TotalEnergies“ atstovas, pabrėždamas, jog dažnai pasitaiko, kad patvirtinimai yra išduodami ir tam tikriems geografiniams regionams, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą, išmetamųjų dujų emisijos standartus ar naudojamų degalų sudėtį.
Atsargiai rinkitės alyvas su priedais. Daugelio automobilių gamintojų vadovuose kategoriškai draudžiama naudoti variklio alyvos priedus, kurie gali pakeisti alyvos savybes. „Gamintojo patvirtinimus turinčių alyvų bandymai yra atliekami konkrečiame variklyje – naudojant netinkamus priedus šie gali pažeisti alyvos siurblį, pakenkti varikliui, pablogindami alyvos tepimo kokybę konkrečiose variklio vietose, kur, pavyzdžiui, vyrauja aukščiausia temperatūra ir padidėjęs slėgis. Su priedais geriau neeksperimentuoti ir vadovautis informacija, kuri atitinka patvirtinimus“, – sako Tomas Šimkus.
Įvertinkite variklio praplovimo poreikį. Šiandien vis dar vyrauja mada variklį praplauti prieš kiekvieną alyvos keitimą. Visgi, pasak ekspertų, naudojant tinkamos kokybės (homologuotą) alyvą, ir išlaikant atitinkamą ridą, tokių praplovimų daryti nereikia: „Praplovimo metu į variklį supilami tepalai su plaunančiais priedais ir po kelių minučių išleidžiami. Visgi ir po šios procedūros plovimui naudojamo tepalo neišeina visiškai išpilti.
„Agresyvi chemija“, susimaišiusi su nauja alyva, kaip tik gali neigiamai paveikti, pavyzdžiui, elastomerus, naudojamus sandarikliuose ar paskirstymo dirželiuose. Variklį būtina plauti tada, kai į jį patenka pašalinių skysčių. Tačiau ir tokiu atveju, žinant, kad pati alyva sulaiko visus tirpius teršalus savo tūryje, o ją išleidus variklis lieka švarus, galima naudoti įprastą alyvą ir leidus varikliui padirbėti valandą ar dvi ją išleisti“ – patarimais dalijasi „TotalEnergies“ atstovas A. Husiatinskis.
