Rugsėjį didžiųjų miestų gatves papildė į darbus po atostogų kimbantys suaugusieji, vaikus į mokyklas vežiojantys tėvai ir į studijas sugrįžtantys ar jas pradedantys studentai. Visa tai lemia kur kas didesnį nei vasarą eismo intensyvumą, sumažėjusius atstumus tarp automobilių ir, deja, padažnėjusias avarijas. Visgi dalies jų galima išvengti, jei vadovaujamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis.
Išauga žalų skaičius
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, rudens pradžia tradiciškai susijusi su išaugusiu eismo įvykių skaičiumi. Pavyzdžiui, kai praėjusių metų vasarą Vilniaus mieste ir rajone 100 automobilių teko daugiausiai 7,5 avarijų metu padarytos žalos, tai rugsėjį šis rodiklis pašoko iki 9,72 – tai rekordiniai 2020-iesiems skaičiai.
„Tokia situacija neturėtų stebinti, nes kiekvieną rudenį ir prieš jo pradžią šalies sostinėje gerokai išauga eismo intensyvumas, į jį bando įsilieti ir dar nedaug vairavimo patirties didmiesčiuose turintys studentai. Pernai studijas aukštosiose mokyklose pradėjo daugiau nei 20 tūkstančių jaunuolių, kurių didžioji dalis – būtent Vilniuje“, – teigia R. Bieliauskas.
Su gerokai padidėjusiu eismo intensyvumu ir tuo pačiu augančiu avarijų skaičiumi prasidėjus rudeniui susiduria ir kiti šalies didmiesčiai. Štai Kaune pernai rugsėjį 100 automobilių teko 9,87 žalos, kai metų vidurkis – vos 7,5. Klaipėdoje šis rodiklis prasidėjus rudeniui padidėjo net iki 10,63.
„Panaši padėtis, kai avaringumas didžiuosiuose šalies miestuose pradeda didėti būtent atėjus rudeniui, vyravo ir priešpandeminiu laikotarpiu. Tiesa, šiemet matome ir dar vieną tendenciją, kai eismo įvykiuose užfiksuotų žalų skaičiaus vidurkis, po to kai buvo palengvinti karantino reikalavimai ir galiausiai jis nutrauktas, yra gerokai išaugęs. Panašu, kad ilgesnį laiką nevairavę žmonės kiek atprato nuo šios veiklos, tad jei padėtis nesikeis, galimai daugiau žalų bus užfiksuota ir šį rudenį“, – teigia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Koją pakiša ir entuziazmas
Kaip pastebi automobilių ir vairavimo ekspertas Aidas Bubinas, dažniausiai incidentai kelyje nutinka dėl sumažėjusių atstumų tarp automobilių, nereikalingo nervinimosi ir eismo kultūros stokos.
„Vieni nenori kelyje palikti vietos kitiems eismo dalyviams, kiti bando kaip įmanoma geriau įsiterpti į jiems reikalingą eismo juostą, dar kiti – greičiau pravažiuoti sankryžą, nors visi vairuotojai yra įstrigę toje pačioje eismo spūstyje ir kažkur nuskubėti tiesiog neįmanoma. Situaciją pablogina ir betikslis persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą taip ne tik bloginant eismo spūstį, bet ir didinant tikimybę įvykti įvairiems incidentams“, – teigia ekspertas.
Anot jo, jauni ir mažiau patyrę vairuotojai į avarijas dažnai patenka ir dėl jaunatviško entuziazmo bei skubėjimo. Ypač kai dar nežinomi geriausiai jiems tinkantys maršrutai ar jie nėra prisitaikę prie eismo specifikos.
„Jei eismo intensyvumas kelia bent kokių problemų, reikėtų vengti važiuoti piko metu. Vakarais galima pasitreniruoti įveikti ir dažniausius savo maršrutus. O dabar, jei vyrauja gražūs orai, patartina rinktis dviračius, paspirtukus, viešąjį transportą ar net kelionę pėsčiomis – taip iki tikslo kartais galima nukakti net greičiau nei automobiliu. O jei jau nusprendžiama sėstis prie automobilio vairo, patartina neskubėti“, – įsitikinęs A. Bubinas.
Svarbiausia – planuoti laiką
Vairuoti ramiau jis pataria ir daugiau vairavimo patirties turintiems eismo dalyviams. Taip pat – geriau planuoti savo laiką, tam gali padėti tokios mobilios programėlės kaip „Waze“. Joje patys vairuotojai žymi įvairius eismo įvykius ir spūstis, į ką atsižvelgus galima pasirinkti ilgesnį, tačiau galbūt kiek greitesnį maršrutą.
„Visi mes neturime laiko, tačiau vis tiek reikėtų jo rasti ir išvykti anksčiau. Nes dabar dažnai tiesiog laukiama iki paskutinės minutės, o tada lekiama kaip akis išdegus. Galiausiai vis tiek pradedame vėluoti, o kiekviena dėl intensyvaus eismo uždelsta minutė sukelia daugybę streso. Prasidėjus rudeniui reikėtų palinkėti kantrybės, kurios kaip ir kiekvienais metais trūks“, – linki vairavimo ekspertas.
Bieliauskas pataria situacijas ramiau įvertinti ir tiems, kurių net darbas yra susijęs su vairavimu. Prasidėjus rudeniui dažniau į draudikus kreipiasi ir juridiniai asmenys – pernai 100 automobilių teko 9,46 avarijų metu užfiksuotos žalos, kai metinis vidurkis siekė vos 7,35.
„Kaip ir privačių kliente segmente, čia kažkokių didesnių skirtumų nėra ir šiemet. Avaringumas, palyginti su pernai, yra išaugęs, užfiksuojama vis daugiau žalų. Svarbu, kad įvykus eismo įvykiui bent jau nebereikia pildyti daugybės popierių, žalas registruoti ir tvarkyti tampa vis paprasčiau, tai galima atlikti ir telefonu. Visgi didžiausias tikslas yra išvis jų išvengti, o tuo pasirūpinti gali tik patys eismo dalyviai bendru supratimu ir pagarba“, – pataria ERGO atstovas.
Rugsėjį didžiųjų miestų gatves papildė į darbus po atostogų kimbantys suaugusieji, vaikus į mokyklas vežiojantys tėvai ir į studijas sugrįžtantys ar jas pradedantys studentai. Visa tai lemia kur kas didesnį nei vasarą eismo intensyvumą, sumažėjusius atstumus tarp automobilių ir, deja, padažnėjusias avarijas. Visgi dalies jų galima išvengti, jei vadovaujamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis.
Išauga žalų skaičius
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, rudens pradžia tradiciškai susijusi su išaugusiu eismo įvykių skaičiumi. Pavyzdžiui, kai praėjusių metų vasarą Vilniaus mieste ir rajone 100 automobilių teko daugiausiai 7,5 avarijų metu padarytos žalos, tai rugsėjį šis rodiklis pašoko iki 9,72 – tai rekordiniai 2020-iesiems skaičiai.
„Tokia situacija neturėtų stebinti, nes kiekvieną rudenį ir prieš jo pradžią šalies sostinėje gerokai išauga eismo intensyvumas, į jį bando įsilieti ir dar nedaug vairavimo patirties didmiesčiuose turintys studentai. Pernai studijas aukštosiose mokyklose pradėjo daugiau nei 20 tūkstančių jaunuolių, kurių didžioji dalis – būtent Vilniuje“, – teigia R. Bieliauskas.
Su gerokai padidėjusiu eismo intensyvumu ir tuo pačiu augančiu avarijų skaičiumi prasidėjus rudeniui susiduria ir kiti šalies didmiesčiai. Štai Kaune pernai rugsėjį 100 automobilių teko 9,87 žalos, kai metų vidurkis – vos 7,5. Klaipėdoje šis rodiklis prasidėjus rudeniui padidėjo net iki 10,63.
„Panaši padėtis, kai avaringumas didžiuosiuose šalies miestuose pradeda didėti būtent atėjus rudeniui, vyravo ir priešpandeminiu laikotarpiu. Tiesa, šiemet matome ir dar vieną tendenciją, kai eismo įvykiuose užfiksuotų žalų skaičiaus vidurkis, po to kai buvo palengvinti karantino reikalavimai ir galiausiai jis nutrauktas, yra gerokai išaugęs. Panašu, kad ilgesnį laiką nevairavę žmonės kiek atprato nuo šios veiklos, tad jei padėtis nesikeis, galimai daugiau žalų bus užfiksuota ir šį rudenį“, – teigia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Koją pakiša ir entuziazmas
Kaip pastebi automobilių ir vairavimo ekspertas Aidas Bubinas, dažniausiai incidentai kelyje nutinka dėl sumažėjusių atstumų tarp automobilių, nereikalingo nervinimosi ir eismo kultūros stokos.
„Vieni nenori kelyje palikti vietos kitiems eismo dalyviams, kiti bando kaip įmanoma geriau įsiterpti į jiems reikalingą eismo juostą, dar kiti – greičiau pravažiuoti sankryžą, nors visi vairuotojai yra įstrigę toje pačioje eismo spūstyje ir kažkur nuskubėti tiesiog neįmanoma. Situaciją pablogina ir betikslis persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą taip ne tik bloginant eismo spūstį, bet ir didinant tikimybę įvykti įvairiems incidentams“, – teigia ekspertas.
Anot jo, jauni ir mažiau patyrę vairuotojai į avarijas dažnai patenka ir dėl jaunatviško entuziazmo bei skubėjimo. Ypač kai dar nežinomi geriausiai jiems tinkantys maršrutai ar jie nėra prisitaikę prie eismo specifikos.
„Jei eismo intensyvumas kelia bent kokių problemų, reikėtų vengti važiuoti piko metu. Vakarais galima pasitreniruoti įveikti ir dažniausius savo maršrutus. O dabar, jei vyrauja gražūs orai, patartina rinktis dviračius, paspirtukus, viešąjį transportą ar net kelionę pėsčiomis – taip iki tikslo kartais galima nukakti net greičiau nei automobiliu. O jei jau nusprendžiama sėstis prie automobilio vairo, patartina neskubėti“, – įsitikinęs A. Bubinas.
Svarbiausia – planuoti laiką
Vairuoti ramiau jis pataria ir daugiau vairavimo patirties turintiems eismo dalyviams. Taip pat – geriau planuoti savo laiką, tam gali padėti tokios mobilios programėlės kaip „Waze“. Joje patys vairuotojai žymi įvairius eismo įvykius ir spūstis, į ką atsižvelgus galima pasirinkti ilgesnį, tačiau galbūt kiek greitesnį maršrutą.
„Visi mes neturime laiko, tačiau vis tiek reikėtų jo rasti ir išvykti anksčiau. Nes dabar dažnai tiesiog laukiama iki paskutinės minutės, o tada lekiama kaip akis išdegus. Galiausiai vis tiek pradedame vėluoti, o kiekviena dėl intensyvaus eismo uždelsta minutė sukelia daugybę streso. Prasidėjus rudeniui reikėtų palinkėti kantrybės, kurios kaip ir kiekvienais metais trūks“, – linki vairavimo ekspertas.
Bieliauskas pataria situacijas ramiau įvertinti ir tiems, kurių net darbas yra susijęs su vairavimu. Prasidėjus rudeniui dažniau į draudikus kreipiasi ir juridiniai asmenys – pernai 100 automobilių teko 9,46 avarijų metu užfiksuotos žalos, kai metinis vidurkis siekė vos 7,35.
„Kaip ir privačių kliente segmente, čia kažkokių didesnių skirtumų nėra ir šiemet. Avaringumas, palyginti su pernai, yra išaugęs, užfiksuojama vis daugiau žalų. Svarbu, kad įvykus eismo įvykiui bent jau nebereikia pildyti daugybės popierių, žalas registruoti ir tvarkyti tampa vis paprasčiau, tai galima atlikti ir telefonu. Visgi didžiausias tikslas yra išvis jų išvengti, o tuo pasirūpinti gali tik patys eismo dalyviai bendru supratimu ir pagarba“, – pataria ERGO atstovas.
