Jorge Mario Bergoglio gimė 1936 m. Buenos Airėse, buvo išsilavinęs chemikas, jėzuitas, vėliau tapo kardinolu, o 2013 m. – pirmuoju istorijoje popiežiumi Pranciškumi. Ne tik vardu, bet ir savo veikla jis nuosekliai sekė šv. Pranciškaus iš Asyžiaus keliu: atsisakė išorinio blizgesio, rinkosi paprastumą ir atvirumą žmonėms.
Vairavimo įpročiai, atspindintys pasaulėžiūrą
Popiežiaus santykis su automobiliais buvo ne mažiau simbolinis nei jo pamokslai. Skirtingai nei kai kurie pirmtakai, jis neapsupo savęs šarvuotais limuzinais ar protokolinėmis kortežų kolonomis.
Savo rezidencijoje jis naudojosi modifikuotu „Dacia Duster“ su padidinta prošvaisa ir stikliniu stogu. Viešėdamas Slovakijoje rinkosi elektrinę „Škoda Enyaq“. O kai „Mercedes-Benz“ jam sukūrė elektrinį „G-Class“ pagrindu sukurtą papamobilį, jis neskubėjo jo reklamuoti.
Tą patį galima pasakyti ir apie 2018 metais jo automobilių kolekciją papildžiusį „Lamborghini Huracan“. Superautomobilių gamintojas sukūrė specialiai jam skirtą „Huracan“, papuoštą baltos ir aukso spalvos akcentais.
Popiežius už tokį gamintojo gestą padėkojo ir iškart pasiūlė automobilį parduoti aukcione. Gautos lėšos – daugiau nei 700 tūkst. eurų – buvo paaukotos labdarai.
Dviprasmiškas palikimas
Didžioji dalis Katalikų bendruomenės tiki, kad Popiežius Pranciškus buvo žmogus, kuris kalbėjo apie gailestingumą kliaudamasis savo gyvenimiška patirtimi. Jis drąsiai kėlė temas apie klimato kaitą, migraciją, skurdą, karo beprasmiškumą ir žmonių orumą.
Jis ragino Bažnyčią būti „lauko ligonine“, o ne moralizuojančia institucija. Dėl to kai kurių konservatyvių kardinolų akyse tapo pernelyg liberaliu. Jo pasisakymai homoseksualumo tema – esą visi žmonės nusipelno meilės ir teisės į šeimą – sulaukė tiek palaikymo, tiek kritikos. Taip pat diskusijų kėlė ir jo noras plačiau įtraukti moteris į Bažnyčios gyvenimą.
Ypač daug reakcijų sulaukė Pranciškaus pozicija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Nors jis ne kartą pasmerkė karą kaip neteisėtą agresiją, jo retorikoje dažnai buvo stengiamasi išlaikyti neutralesnį toną, ragino melstis už abiejose pusėse kariaujančius žmones, formuodamas įspūdį, kad Rusija nėra agresorė šiame konflikte.
Tokie pasisakymai įskaudino daugelį ukrainiečių ir jų sąjungininkų, kurie tikėjosi griežtesnio Rusijos veiksmų pasmerkimo. Kita vertus, Pranciškus tvirtino siekiantis išlaikyti diplomatinius kanalus atvirus, tikėdamasis, kad Bažnyčia gali būti tiltu tarpusavyje nesikalbantiems politikams.
