Elementarus paprastumas
Išskirtiniai dizaino elementai ir puiki nuojauta stiliui – kiekvieno itališkos arba prancūziškos markės darbuotojo kraujyje. Pastarųjų šalių gamintojai visuomet skiria didžiulį dėmesį įvairiausioms smulkmenoms, kurios sugeba sukurti išskirtinio aksesuaro su keturiais ratais įspūdį. Pažiūrėkite į „Fiat 500“ arba „DS 3“ – jie yra puikūs pavyzdžiai kaip iš elementaraus hečbeko išspausti tai, kas artimiausius metus diktuos pasaulines madas.
Tuo tarpu „Opel“ kurdama stilingo miesto automobilio interjerą pasitelkė ne pietietišką temperamentą, o vokišką tvarką. Pavyzdžiui, pagrindinio „Opel Adam“ konkurento „Fiat 500“ interjere vyrauja savotiška ergonomikos betvarkė, bet visumoje ji atspindi Italijos gyvenimo būdą. Tai erdvi, ryški, labai maloni būti vieta. Tuo tarpu „Opel Adam“ viduje jautiesi kaip tikrame vokiškame automobilyje – solidus, preciziškomis linijomis pasižymintis interjeras sukuria visiškai kitokios mašinos įspūdį. Taip, centrinę konsolę galima nuspalvinti balta ar geltona spalva, automobilio stogą papuošti „Rolls Royce“ automobiliuose matytu žvaigždėtu dangumi – šiais ir kitais būdais galima įnešti daugiau spalvų į automobilio vidų, tačiau jis nesuteikia tiek daug emocijų kaip „Fiat 500“ ar „DS 3“.
Charizmos ir emocijų ringe „Opel Adam“ savo varžovams pralaimėtų ne vieną raundą, tačiau vokiškas hečbekas pradeda atsikirsti pradėjus vertinti vairuotojo poziciją, ergonomiką, matymo lauką ar prietaisų valdymą. Šiose kategorijose „Opel Adam“ pasirodo taip, kaip ir priklauso vokiškam automobiliui – aukštame lygyje. Prietaisų valdymas yra beprotiškai lengvas ir greitai perprantamas. Jame nėra milijono užslėptų funkcijų, kurias norint įjungti reikia paspausti specialią mygtukų kombinaciją, paskambinti uošvienei ir spirti į galinį buferį.
Vairuotojo vieta – taip pat be didelių priekaištų. Tiek vairo, tiek sėdynės pozicijų reguliavimo galimybės yra pakankamai plačios, jog už vairo galėtų įsitaisyti net ir labai ilgas galūnes turintis vairuotojas.
Švilpautojas
Mažas, lengvas, keturių cilindrų variklis su turbina – tai jau tampa standartu daugelyje automobilių. Nesvarbu, ar tai būtų 5 serijos „BMW“, ar štai toks piktas „spuogas“ kaip „Opel Adam S“. Priekinius „Opel Adam S“ ratus suka 1,4 litro darbinio tūrio, 150 arklio galių (esant 5000 aps/min.) ir 220 Nm sukimo momentą (esant 3000 aps/min.) išvystantis benzininis variklis.
Kaip bebūtų keista, tačiau „Opel Adam S“ svoris ir variklio pajėgumo rodikliai yra labai panašūs į kitą „Opel“ modelį, kuris prieš kelis dešimtmečius buvo laikomas vienu geriausiu savo klasės atstovu – tai „Opel Astra GSi“, kuri buvo gaminama nuo 1991 iki 1996 metų. Modelis, kuris kadaise buvo beprotiškai populiarius tarp įvairaus amžiaus automanų. Sunku tuo patikėti? Pažvelkime į kelis faktus.
„Astra GSi“ tuščio automobilio svoris siekė 1100 kilogramų, 2 litrų atmosferinis variklis išvystydavo 150 arklio galių (esant 6000 aps/min.) ir 196 Nm sukimo momentą (esant 4800 aps/min.). Ironiška ir tuo pačiu keista, jog dviejų skirtingų jėgainių panašumai nepradingsta ir gulinčiais policininkais nusėtoje bei kas 200 metrų išstatytų šviesoforų karalystėje.
Jeigu kadaise turėjote galimybę išbandyti bet kurį „Opel“ modelį ant kurio širdies buvo užrašyta „C20XE“, turėtumėte prisiminti kaip paklusniai variklis reaguodavo į kiekvieną akceleratoriaus pedalo paspaudimą ir kaip tolygiai savo galią transformuodavo į sparčiai kylančią tachometro rodyklę. Džiugi žinia yra ta, jog mažesnio tūrio variklis su turbina moderniame „Adam S“ demonstruoja tokias pačias savybes, kai iš pietų pertraukos sugrįžta turbina ir nusprendžia prisijungti prie linksmybių karavano.
Turbinos vėlavimas akivaizdus ir labai stipriai juntamas tik tuomet, jeigu bandote staigiai pagreitėti varikliui dirbant 1500 - 2300 sūkių diapazone. Visais kitais atvejais variklis žaibiškai reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą ir tachometro rodyklę tempia už kaklo, jog kuo greičiau pakiltų iki raudona spalva pažymėtos zonos. Vis dėlto, kaip ir daugelis turbininių motorų, taip ir šis turi vieną trūkumą – jis labai greitai išsikvepia.
Perlipus 4500 sūkių ribą, pradingsta ir spartus kopimas laipteliais į viršų. Tolimesnis akceleratoriaus spaudimas tiesiog praranda malonumą, nes tuomet variklis pradeda skleisti daugiau garso negu dinamikos, tad vietoj niūraus pareiškimo geriau pakeisti strategiją. Norint džiaugtis ir nuolatos krykštauti, palaikykite nuolatinį turbinos „degimą“: tiesiog stebėkite, jog tachometro rodyklė nuolatos būtų 2500 - 4500 sūkių diapazone – tai yra šio variklio sweet spot.
Vikrus gyvatė
Mažas automobilis – lengvas valdymas. Tačiau tai nereiškia, jog maži automobiliai negali suteikti smagių pojūčių juos vairuojant. O ką jau kalbėti apie šypseną veide, kuri labai greitai pasako, kokias emocijas kelia vienas ar kitas ratuotis. Tad į kokią kategoriją patenka „Adam S“ ir „Adam Rocks S“? Į tą, kurioje rikiuojasi velniškai smagūs vairuoti mažyliai.
Standartinės konfigūracijos mažasis „Adam“ elgiasi neblogai. Vienu pirštu valdomas vairas, guminis akceleratoriaus pedalas ir itin mažų proporcijų kėbulas leidžia „Adamui“ mieste jaustis kaip žuviai vandenyje. Tuo tarpu „S“ raidelę ant kėbulo turintys modeliai orientuojasi į sportiškų hečbekų gerbėjus arba bent jau tuos, kurie prioritetą teikia valdymo savybėms.
Dinamiškiausios „Adam“ modelių versijos nustebins puikiu priekinės dalies sukibimu su kelio danga bei fantastišku eiklumu, kuris leidžia labai greitai ir tiksliai keisti automobilio važiavimo trajektoriją. Net ir pasiutusiai agresyvi vairavimo maniera šiam automobiliui nė motais – „Adam S“ visuomet išlieka stabilus, užtikrinta ir bebaimis. Prie gardžios drąsos piliulės formulės prisideda ir milžiniški 308 mm skersmens stabdžių diskai priekyje bei pakankamai standus stabdžių pedalas, leidžiantys efektyviai išnaudoti puikų pakabos balansą.
Nors pakabos darbas vertas pagyrų, to paties nesinori pasakyti apie vairo mechanizmą, o tiksliau – vairo stiprintuvo darbą. „Adam S“ ir „Adam Rocks S“ komplektuojami su elektriniais vairo stiprintuvais, kurie vairuotojui neperduoda absoliučiai jokios informacijos. Taip, pasukus į kairę arba į dešinę savo užpakaliu pajusite kaip automobilis važiuoja atitinkama kryptimi, tačiau mums asmeniškai norėtųsi, jog tokio tipo automobilyje esantis vairo stiprintuvas kalbėtų su ant vairo esančiais pirštais.
Apskritai – automobilis suteikia nemažą gerų emocijų pliūpsnį, tačiau išlipus iš „Adam S“ arba „Adam Rocks S“ niekuomet neatsiranda noras sugrįžti į automobilį ir tiesiog vairuoti. Esame įsitikinę, jog smulkūs pakeitimai galėtų kardinaliai pakeisti emocinį užtaisą, kuris yra privalomas kiekvienam tokio tipo ratuočiui.
Ne iš pigiausių
„Opel“ automobiliai visuomet pasižymėdavo puikiu kainos ir kokybės santykiu. Šios savybės, deja, mūsų bandytieji modeliai neturėjo. Lietuvoje pati pigiausia „Opel Adam“ hečbeko versija kainuoja nuo 12 755 eurų – tai nėra itin didžiulė kaina už žavų miesto automobilį. Tačiau kopiant įrangos lygių ir versijų laipteliais, galutinė kaina labai greitai išauga iki 17 000 ar 20 000 eurų. Mūsų bandytų modelių kainos gerokai viršijo 20 000 eurų. Prie žemės arčiau priguldęs „Adam S“ buvo įkainotas 23 290 eurų suma, o padidintą kėbulo prošvaisą pasižymintis „Adam Rocks S“ kainavo 24 977 eurus. Akivaizdu, jog racionaliai mąstantys vairuotojai pamatę „Opel Adam S“ kainą iškart pasakys: „Po velnių, dyzelinis Passat'as tiek kainuoja!“
„Opel“ automobilių kainos pradeda atrodyti konkurencingos tą pačią akimirką, kuomet pasižvalgai į konkurentų stovyklą. „DS 3“ neturi modifikacijos, kuri galėtų tiesiogiai konkuruoti su „Adam S“, tad galite rinktis 130 AG versiją arba 30 000 eurų kainuojančią, 208 AG turinčią „DS 3 Performance“ modifikaciją. Pastaroji yra komfortiškesnė ir mūsų nuomone, žymiai patraukliau atrodanti „Peugeot 208 GTi“ modelio versija.
„Abarth 595“ būtų galima laikyti tiesioginiu ir pagrindiniu „Opel Adam S“ konkurentu. Už 18 149 eurus gausite hečbeką su 145 arklio galių išvystančiu motoru, fantastiškai atrodančiu eksterjeru, labai gyvybingu benzininiu varikliu bei valdymo savybėmis, kurios suteiks šiek tiek daugiau emocijų. Ryškesni šio mažylio trūkumai – standesnė pakaba ir ne pati geriausia vairuotojo pozicija.
Ir galų gale – „Mini“. Pigiausias „Mini“ hečbekas kainuoja nuo 18 490 eurų. Už šią sumą gausite modelį su vos 75 arklio galias išvystančiu jėgos agregatu. Vargu, ar apie tokį „Mini“ Jūs kada nors svajojote. Norint savo rankose turėti daugiau malonumo teikiantį „Mini“, teks įlipti į „Cooper“ (136 AG) versiją ir reikės atsisveikinti su bent jau 21 390 eurų.
„Opel Adam“ nėra tik dar vienas mažas miesto automobilis – tai aksesuaras, kurį žmonės perka ne dėl to, jog jis pasižymės puikia išliekamąja verte ar bus praktiškas. Šio automobilio vairuotojai tikisi, jog „Adam“ padės jiems pabrėžti jų išskirtinę asmenybę ir norą būti dėmesio centre. Tarp pagrindinių konkurentų: „Fiat 500“, „DS 3“ ar „Mini“, Vokietijoje gimęs „Adam“ atrodo konkurencingai, bet ne daugiau.
Pagrindiniai „Opel Adam“ konkurentai turi bent po vieną išskirtinę savybę, dėl kurios žmonės eina iš proto. Tai gali būti stilius, įvaizdis, technologijos ar charizma. Tuo tarpu „Opel Adam“ žavi tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir bet kuris kitas „Opel“ markės modelis – išbaigtumu, racionaliais sprendimais ir vokiška tvarka. Įsivaizduokite, jog tai yra gerbiamas darbų vadovas, kuris į kiekvieną susitikimą eina dėvėdamas ryškios spalvos kostiumą.
PRIVALUMAI
- Patogios ir sportiškos sėdynės
- Labai lengvai naudojama informacijos ir pramogų sistema
- Žvitrus valdymas
- Puikiai išpildytas eksterjero dizainas
- Gyvybingas turbininis motoras
- „Adam Rocks S“ žymiai geriau sugeria kelio nelygumus
TRŪKUMAI
- Standartinio „Adam S“ pakaba labai jautriai reaguoja į kelio nelygumus
- Galinės sėdynės šiame automobilyje skirtos tik daiktams
- Itin nepatogus priekinių sėdynių atlenkimo mechanizmas
- Išmetimo sistema galėtų skleisti automobilio išvaizdą atitinkantį garsą
- Automobilio kaina beveik prilygsta rimtiems sportiškiems hot hatch'ams
GALERIJA
