„Opel Mokka“ – naujausias vokiečių automobilių gamintojo šeimos narys, užimantis tarpinę poziciją tarp „Corsa“ hečbeko ir didesniojo „Antara“ visureigio. Vairuotojams, kurie ieško aukštesnės prošvaisos, galimybės rinktis keturių varomųjų ratų sistemą ir kompaktiško kėbulo, „Mokka“ turėtų puikiai atitikti jų lūkesčius.
Daugiau automobilių apžvalgų – specialioje „Bandymų trasa“ rubrikoje.
Šis modelis sukurtas ant „General Motors Gamma“ platformos – tos pačios, kaip ir beveik identiškas „Mokka“ giminaitis – „Chevrolet Trax“. Išskyrus keletą kosmetinių, įrangos ir variklių skirtumų, abu automobiliai yra labai panašūs. Jie netgi gaminami toje pačioje gamykloje Pietų Korėjoje.
Lietuvoje naujasis visureigis siūlomas su trimis varikliais: 1,6 litro benzininiu (115 AG), 1,4 litro benzininiu (140 AG) ir 1,7 litro dyzeliniu motoru (130 AG).
Speciali kavos rūšis
Pristatydama naująjį „Mokka“, „Opel“ ne kartą akcentavo, kad modelio vardas siejamas su kava. Ar tai kaip nors keičia automobilį? Vargu, bet marketingui – puikus triukas.
Pirmas dalykas, už kurį verta paspausti ranką „Opel“ inžinieriams – patraukli automobilio išvaizda. Galime tik pasidžiaugti, kad kažkas „Opel“ valdyboje suprato, jog pirkėjams reikia siūlyti stilingus, išvaizdžius, bet neperkrautus automobilius – kaip tai daro, pavyzdžiui, „Nissan“. Tiesą sakant, „Mokka“ atrodo kaip tikras mini visureigis, o ne dar vienas tipinis miesto „crossoveris“, prie kokių buvome pripratinti.
Pasirinkęs tarpinį dydį tarp skirtingų „Nissan“ modelių, „Opel“ nušauna du zuikius vienu metu – nėra poreikio kurti du atskirus modelius. Šią nišą turėtų pilnai užpildyti vienas automobilis. Mums asmeniškai labiausiai imponuoja tai, kad nors „Opel“ yra vokiškas prekių ženklas, jis neprimena ramių ir konservatyvių gamintojų. Priekinė „Mokka“ dalis – išraiškinga, netgi agresyvi, labai „opeliška“. Tuo tarpu galas kiek painesnis, kiek primenantis korėjietišką giminaitį. Bet ar tai gadina bendrą vaizdą? Tikrai ne.
Atsispyrus nuo išorės kerų, sėdame vidun. Atidarius pakankamai aukštas „Mokka“ duris, pasitinka pažįstamas „Opel“ interjeras. Jei pamirštume mažą ekranėlį centrinėje konsolėje, „Mokka“ salono išdėstymas beveik identiškas „Insignia“ ar „Astra“ modeliams.
Kaip ir pridera tokio tipo automobiliui, „Mokka“ patiks tiems, kurie mėgsta aukštą vairavimo poziciją. Dėl didesnės prošvaisos ir aukšto kėbulo, vairuotojo vieta primena tikrą, gerokai didesnį visureigį. „Opel“ atstovai net prasitarė, jog kuriant šį modelį siekta, kad į jį patogiai galėtų įlipti ir stambesnio sudėjimo žmonės. Panašu, kad tai pavyko – durys atsidaro plačiai, o įlipimo anga gerokai platesnė nei kai kurių savivaldybių biudžeto skylės.
Visgi trūkumų yra. Norintiems įsitaisyti galinėse sėdynėse, pakankamai siaura „GM Gamma“ platforma neleis patogiai pasispausti trims keleiviams. Idealiausia – gale sodinti du žmones, nepriklausomai nuo jų ūgio ar sudėjimo.
„Mokka“ tikrąjį charakterį atskleidžia tuomet, kai kalba pasisuka apie daiktų laikymą. Jei esate praktiškas žmogus ir visada turite su savimi ką nors – kuprinę, dokumentus, įrankius ar kavos puodelį – vertinsite, kiek daug „Mokka“ turi įvairių, talpių dėtuvių. Nors bagažinė nėra didelė – 356 litrai – tačiau plati ir žemai esanti pakrovimo anga leidžia be vargo pakrauti net sunkesnius daiktus.
Vinguriuotojas
„Opel“ teigia, kad kompaktiškasis „Mokka“ buvo kurtas galvojant apie miesto džiungles, kuriose jam teks nuolat kovoti. Pasak kompanijos inžinierių, svarbiausias prioritetas kuriant šį modelį buvo lengvas valdymas. Šią užduotį jie įvykdė puikiai – manevruojant mieste, ankštuose daugiabučių kiemuose ar senamiesčio bromuose, „Mokka“ pasiteisina su kaupu. Vairuojant jis primena įprastą „Astra“ hečbeką – tik su aukštesne vairuotojo pozicija.
Panašus įspūdis išlieka ir išvažiavus į greitkelį. „Mokka“ išlieka lengvai valdomas, komfortiškas ir patogus automobilis. Nors triukšmo izoliacija nuo padangų ir vėjo galėtų būti geresnė, ilgesnėse kelionėse tai neturėtų erzinti. Tą dieną, kai bandėme automobilį, lauke pūtė stiprus vėjas, todėl baiminomės, kad šoninis gūsis gali įsiūbuoti gana aukštą automobilį kaip baržą per audrą. Tačiau net ir važiuojant didesniu greičiu, salone jokio diskomforto nepajutome.
Situacija pasikeičia, jei staiga įsijungiate Michaelio Schumacherio režimą ir prieš akis išnyra vingiuotas kaip makaronas asfalto ruožas. Stumiant važiuoklę į ribas, atsiskleidžia tamsioji „Mokka“ pusė. Kadangi modelis buvo kurtas miestui, tiems, kurie mėgsta važiuoti drąsiau ir agresyviau, jis greičiausiai parodys vidurinį pirštą. Norint greitai keisti kryptį, galinė dalis nespėja paskui – įspūdis toks, lyg važiuotumėte ant vandens lovos, kuri pradeda siūbuoti po kiekvieno judesio.
Iš esmės – kuo švelniau elgiatės su „Mokka“, tuo malonesnė ji tampa. Ji tikrai netenkina sportiško vairavimo entuziastų, bet juk ir ne jiems skirta. Tai automobilis, kurio 90 procentų gyvenimo – gulinčių policininkų ir prekybos centrų aikštelių teritorija. Jam nereikia pretenduoti į sportiškiausio segmento automobilio titulą.
Stipruolis
Bene stipriausia „Mokka“ pusė – variklis. 1,7 litro dyzelinis agregatas, nors ir ne pirmos jaunystės, buvo nuolat tobulinamas iki kol jį pakeis naujos kartos jėgainės.
Šis 130 AG ir 300 Nm sukimo momentą išvystantis variklis – kone idealus šiam automobiliui. Galia jaučiama visame sūkių diapazone, turbinos užlaikymas – minimalus, o kuro sąnaudos tikrai džiugina. Bandymo metu borto kompiuteris rodė 5,2 litro vidutines sąnaudas. Važiavome ir per sostinės spūstis, ir vingiuotais Dzūkijos keliais, ir nuobodžiomis magistralėmis. Esame įsitikinę – švelniai spaudžiant akceleratorių ir laiku perjungiant pavaras, vidutines sąnaudas įmanoma sumažinti iki 4,9 ar net 4,8 litro. Šis agregatas tausos ne tik gamtą, bet ir jūsų piniginę.
Pinigai, pinigučiai
Kaip ir dauguma šiuolaikinių „Opel“ modelių, „Mokka“ išsiskiria konkurencinga kaina. Lietuvoje modelio kaina prasideda nuo 54 845 litų. Už šią sumą gausite 1,6 litro benzinį variklį (115 AG) ir bazinę komplektaciją su priešrūkiniais žibintais, šilumą atspindinčiu priekiniu stiklu, šildomais veidrodėliais, elektra valdomais langais, šešių garsiakalbių garso sistema, ABS ir plieniniais ratlankiais.
Mūsų bandytas automobilis nuo bazinio skiriasi kaip diena ir naktis – jame montuotas 1,7 litro dyzelinis variklis (130 AG), keturių varomųjų ratų sistema, šešių bėgių mechaninė pavarų dėžė. Be to, automobilyje buvo gausybė papildomos įrangos: navigacijos sistema, galingesnė garso sistema, stoglangis, odinės sėdynės ir lengvo lydinio ratlankiai. Tokios komplektacijos „Mokka“ kaina – šiek tiek daugiau nei 90 000 litų. Tuo tarpu modeliai su 1,7 litro dyzeliniu varikliu Lietuvoje kainuoja nuo 70 895 litų.
