Naujos kartos „Opel Mokka“ testas: Ar „Volkswagen T-Cross“ ir „Nissan Juke“ turėtų nerimauti?

Tik nesupraskite klaidingai. Nuobodus automobilis neturi nieko bendro su prastu automobiliu. „
Opel“ inžinieriai turi užtektinai žinių ir kompetencijų sukurti mašiną, kuriai norėtųsi skirti vieną komplimentą po kito, tačiau kasdieniškų automobilių jūroje „Opel“ neturi modelių, kuriuos norėtųsi įsigyti vadovaujantis emocijomis. Prisimenate „Opel Astra OPC“? Arba „
Opel Corsa OPC“? Netgi šiandien labai retai sutinkama „Opel Vectra GSi“ puikiai sugebėjo suderinti sportiškumą, dinamiką ir troškulį vairuoti šį bei tą nestandartinio ir įdomesnio.

Akivaizdu, jog anksčiau minėtų modelių šlovės dienos jau praeityje. Tradicinių sportiškų hečbekų vietą užima alternatyvos, primenančios visureigius, bet neturinčios nieko bendro su bekelei skirtais ristūnais. Nors ši tendencija patinka ne kiekvienam, tačiau visi vieningai sutaria, jog kompaktiški, padidinto pravažumo, visureigiškos išvaizdos automobiliai yra raktas į pelningai veikiančią bendrovę – ir „Opel“ tai puikiai žino. Skirtumas tik tas, jog „Opel“, sulig naujos kartos „Mokka“ pasirodymu, siekia pakeisti nusistovėjusį šio modelio ir bendrovės įvaizdį, tad trumpai tariant – „Traukis į šalį, konservatyvių pažiūrų senjore, nes jaunimas ima viršų.“

DIZAINAS

Radikalios transformacijos. Tiesiogine to žodžio prasme. Ir už jas turėtumėte dėkoti (arba peikti) ne naujiesiems „Opel“ savininkams, o ilgamečiam vokiškos markės darbuotojui – Markui Adamsui.

Šis britų tautybės dizaineris nuo 2002 metų darbuojasi „Opel“ dizaino studijoje ir jau kurį laiką vadovauja jungtinei specialistų komandai, kuriai, regis, šį kartą buvo suteikta absoliuti laisvė sukurti šį bei tą naujo ir tuo pačiu leidžiančio tinkamai pagerbti garsiausius „Opel“ modelius.

Mūsų džiaugsmui, „Opel“ turėdama prieigą prie visų reikalingų įrankių sukurti naują modelį, nepasinaudojo proga patingėti ir automobilio kūrimo procesą sutrumpinti iki, pavyzdžiui, dviejų metų. Vietoje to bendrovės dizaineriai ryžosi atversti naują lapą „Opel“ istorijoje. Dizaino prasme, nes didžioji dauguma elementų, matomų „Mokka“ modelyje vėliau atsiras ir kituose bendrovės automobiliuose.

Dinamiškų ir netgi griežtų formų automobilis labiau primena koncepcinį modelį, o ne tą, kurį dauguma gamintojų išleidžia į serijinę gamybą. Bent jau mūsų bandytieji modeliai atrodo efektingai ir išskirtinai, nes šiuo metu gatvėje neišvysite nei vieno automobilio, kuris atrodytų kaip ši „Mokka“.

Verta pripažinti, jog naujoji dizaino kryptis patiks ne kiekvienam, bet tai yra gerai. Originalios idėjos ir dar niekur nematyti dizaino sprendimai privalo būti pagrindiniai kriterijai kuriant bet kokį automobilį. Tad kol „Volkswagen“ atrodo kaip... na „
Volkswagen“, o „Nissan Juke“ atrodo kaip penktą kartą sulankstytas ir perlankstytas origamis, „Opel“ bando iš naujo atrasti savo identitetą, kurio jam taip trūko nuo pat devintojo dešimtmečio.

INTERJERAS

Išorėje sukelta revoliucija nebuvo pratęsta ten, kur kiurksosite didžiąją dalį laiko – už vairo. Kad ir kaip stipriai gamintojas nori pabrėžti naują interjero filosofiją, tačiau naujos kartos „Mokka“ vairuotojui ir keleiviui sukurtas gerbūvis labiau primena „Opelišką“ evoliuciją.

Nors ji nėra tokia stulbinanti ir akivaizdi, nes tam tikri sprendimai buvo jau matyti „Opel Corsa“ hečbeke ar kituose bendrovės modeliuose, tačiau anksčiau minėto bendrovės vyriausiojo dizainerio siekis sukurti automobilio interjerą, kuriame dominuoja minimalizmas, turės įtikti dvejoms vairuotojų kartoms: jauniems, technologiškai progresyviems pirkėjams, ir ištikimiems „Opel“ vairuotojams, kurie, galbūt, savo automobilių parką atnaujina kas penkerius metus.

Tam tikra prasme, tai naujoviškų ir laiko patikrintų sprendimų mišinys. Modernumą, be abejonės, atspindi dideli skaitmeniniai ekranai, kurie šiame automobilyje atrodo kaip vientisas kūnas. Jeigu vienas iš jų atlieka multimedijos funkciją, kitame rodoma tik vairuotojui svarbi informacija. Viskas, žinoma, priklauso nuo jūsų pačių, nes prietaisų skydelyje galite matyti tik greitį ir nesukti sau galvos dėl kitų smulkmenų arba jeigu norite žinoti absoliučiai viską – pirmyn. Konfigūravimo galimybės čia yra pakankamai plačios. O priešais šiuos technologijų atspindžius – senamadiški, bet laiko patikrinti sprendimai. Ant vairo – fiziniai, o ne jutikliniai mygtukai. Oro kondicionieriaus darbą taip pat valdysite fiziniais mygtukais. Patogu? Be abejonės. Elementarumas ir paprastumas šį kartą puikiai dera su skaitmeniniais ekranais, kuriems retkarčiais suteikiamas pernelyg didelis vaidmuo.

Geriausia yra tai, jog „Opel“ nenutrūko nuo grandinės kaip kolegos iš „Peugeot“. Vietoje mažyčio vairo, puošniai atrodančių mygtukų, raitytų formų ir kvestionuotinos ergonomikos, „Opel“ rasite anksčiau minėtų konservatyvumo apraiškų.

Iki dabar gali atrodyti, jog „Opel“ priėmė vieną gerą sprendimą po kito, bet kaip ir daugelis kitų automobilių šioje klasėje, taip ir „Mokka“ turi akivaizdų trūkumą – erdvės trūkumą ant galinių sėdynių. Visgi dėl to priekaištauti galėsite tik tuomet, jeigu esate aukštesnis negu 1,8 metro. Tuomet jūsų „neįprasti“ išmatavimai bandys įlenkti stogą arba pradės erzinti vairuotoją, nes su kojomis pastoviai trankysite jam į nugarą. Kita vertus, tai gali būti ir privalumas, jeigu galines sėdynes naudojate ne keleivių, o šunų, paspirtukų ar gyvenimiškų rakandų vežiojimui.

Verta pripažinti, jog praktiškumo ir universalumo grumtynėse „Opel Mokka“ šį kartą pralaimi ne tik savo giminaičiui iš „Peugeot 2008“, bet ir „Renault Captur“, kuris gali pasiūlyti slankiojančią galinę sėdynių eilę, leidžiančią bagažinės tūrį keisti priklausomai nuo asmeninių poreikių. Smulkmena, bet netikėčiausiose situacijose gali praversti.

DINAMIKA

Pagrindinę struktūrą pasiskolinus iš „Peugeot 2008“, natūraliu sekančiu žingsniu tapo varikliai, o tiksliau – ištisa variklių gama, kurioje rasite trijų cilindrų benzininį motorą, keturių cilindrų dyzelį ir elektra varomą modifikaciją.

Tuo tarpu mums skirtiems bandymams buvo paruoštos dvi iš trijų modifikacijų: benzininės ir elektrinės. Pastaroji, be abejonės, šiuo metu turėtų kelti didžiausią susidomėjimą. Visgi – nulinės emisijos automobiliui važiuojant bei mažesnis judančiųjų dalių kiekis, ilgalaikėje perspektyvoje, turėtų leisti džiaugtis mažesnėmis išlaidomis eksploatacijai.

Elektrinės versijos charakteristikos kone identiškos toms, kurias galima rasti „Peugeot e-2008“ brošiūroje. Tai reiškia, jog gaunate 50 kW talpos bateriją, 136 arklio galias generuojantį elektros motorą bei galimybę idealiomis sąlygomis nuvažiuoti maždaug 320 kilometrų siekiantį atstumą, o ir įkrovimo galimybės nebeprimena laikų, kai tik Lietuvoje pasirodė „Nissan Leaf“ ir prie įkrovimo stotelės reikėjo kiurksoti valandą ar ilgiau.

„Opel“ tikina, jog naudojant 100 kW pajėgumo įkrovimo stotelę, 100 kilometrų nuvažiuoti reikalingą energijos kiekį įkrausite per 12 minučių. Naudojant 50 kW pajėgumo stotelę – 19 minučių. Na, bet tai – teorija.

Kadangi elektrinę „Mokka“ versiją išbandėme trumpiausiai, jums dabar galime tik pasakyti šį bei tą nuspėjamo. Kaip ir daugelis kitų elektra varomų mašinų, taip ir „Mokka e“ esantis elektros motoras galią išvysto tolygiai ir sklandžiai. Kol nuo vienos iki kitos sankryžos bandysite nuvažiuoti suvartoję kuo mažiau energijos (arba ne), kažkur užsklandoje girdėsite tylų, bet pažįstamą elektros variklio ūžimą. Viskas labai... elektromobiliška ir tuo pačiu natūralu. Turėsite tik atsižvelgti į jautrų stabdžių pedalą, kurį net ir truputėlį spustelėjus, automobilis greitį pradeda mažinti greičiau negu žioplinėjantis vairuotojas už jūsų.

Apsipratus su stabdžių sistemos veikimo subtilybėmis, laikas įvertinti elektrinės versijos sugebėjimą džiuginti. Stulbinančių dinaminių savybių iš šios elektrinės jėgainės nevertėtų tikėtis, nes absoliučiai maksimalų pajėgumą išgausite tik naudodami „Sport“ režimą, o kartu su „Sport“ režimu atkeliauja ir nerimo jausmas stebint kaip sparčiai tirpsta nuvažiuojamą atstumą rodantys skaičiukai. Norėdami to išvengti, kiekvieną mielą dieną naudosite „Normal“ režimą, kuris, tiesą sakant, nepriverčia jaustis, jog esate per lėtas ir negalite spėti su srautu. Neįspūdinga, bet optimalu. Būtent taip, kaip ir reikia.

Visiškai kitokią istoriją norisi papasakoti bandant versiją su 1,2 litro, 3 cilindrų benzininiu varikliu. Jeigu elektrinė versija kiekvieną vairuotoją mielai ir švelniai paglosto, kai dešinys pedalas bando pramušti dugną, benzininė versija elgiesi priešingai.

130 arklio galių ir 230 Nm sukimo momentą išvystantis variklis nuo pat pirmųjų momentų, kai jį užvedate pradeda burgzti, lyg bandytų vaizduoti galingesnį variklį. Tam tikrais momentais ši variklio savybė kelia juoką, bet tas burzgimas automobiliui suteikia savitą charakterį, kurį norisi išnaudoti dažniau.

VALDYMAS

Dizainas ir interjero sprendimai neturi nieko bendro su giminaičiais iš „Citroën“ ir „Peugeot“. Dinaminės savybės taip pat sukuria pojūčius, jog vairuojate ne tiesiog eilinę kopiją.

Panašų triuką „Opel“ inžinieriai turėjo atlikti atėjus metui ieškoti jiems patinkančių pakabos nustatymų.

Šį kartą „Opel“ inžinieriams buvo liepta išnaudoti dabar itin populiarią pakabos konfigūraciją. Priekyje – „MacPherson“ kolonos, o gale – pusiau nepriklausoma pakaba, kurią sudaro sukamoji sija bei sijos judėjimą apribojantys amortizatoriai bei spyruoklės. Tai nėra pats pažangiausias sprendimas, bet tai nėra labai svarbu. Kiekvienam iš jūsų turėtų rūpėti galutinis rezultatas, kuris daugelį turėtų nustebinti.

Komfortas šioje automobilių klasėje yra gan svarbus kriterijus, tačiau tik nedaugeliui iš jų pavyksta susitvarkyti su kasdieniškomis lietuviškų kelių negandomis. Puikus to pavyzdys – „Peugeot 2008“, kuris dėvėdamas 18 colių skersmens ratus yra tiesiog per standus. „Nissan Juke“ taip pat nėra geriausias puikaus balanso pavyzdys.

Tad į kurią kompaniją patenka „Opel Mokka“? Link tų geresnių, ar prie tų, kurie po ratais neturėdami lygaus it stiklo kelio, darda kaip pianinas nuo laiptų?

Iš tiesų, iš pradžių tikėjomės, jog „Opel Mokka“ pasižymės tokiu pat standžiu važiavimu kaip ir „Peugeot e-2008“, tačiau ir čia „Mokka“ demonstruoja priešingas veikimo savybes. Važiuojant akmeninis nusėtu grindiniu arba eiliniu, grublėtu ir ne visuomet lygiu asfaltuotu keliu, „Opel Mokka“ rieda stebėtinai minkštai, bet vardan komforto nepaaukojant stabilumo, kuris yra be galo svarbus, pavyzdžiui, greitkelyje, minant link pajūrio 130 km/val. greičiu.

Šioje tarpusavio kovoje, mūsų favoritas, visgi, buvo benzininė versija, kuri juntamai yra vikresnė, o ir papildomo viršsvorio nebuvimas automobiliui suteikia lengvumo pojūtį.

EKSPLOATACIJA

Pati prieinamiausia ir įperkamiausia „Opel Mokka“ mūsų šalyje kainuoja nuo 16 400 eurų. Už šią sumą gausite 100 arklio galių išvystantį benzininį variklį bei mechaninę pavarų dėžę, tačiau ši konfigūracija, ko gero, bus priimtina tik nuomos punktams.

Pati racionaliausia „Mokka“ versija, mūsų nuomone, privalo turėti 130 arklio galių generuojantį benzininį variklį, automatinę pavarų dėžę ir „Innovation Plus“ įrangos lygį, kuriame yra užtektinai įrangos, jog nesigailėtumėte įsigiję naują mašiną. O ir šios modifikacijos kaina atrodo priimtinesnė negu pagrindinių konkurentų – ji siekia 20 000 eurų.

Panašią įrangą ir panašaus pajėgumo variklius turintis „Renault Captur“ kainuoja 22 482 eurus, „Nissan Juke“ – 23 300 eurų, o „Volkswagen T-Cross“ – net 24 089 eurus. Už tokią pačią sumą „Opel“ salone gautumėte aukščiausiose komplektacijos „Executive“ modifikaciją, kurioje rasite LED matricos žibintus, adaptyvią greičio ir atstumo palaikymo kontrolę, šešiomis kryptimis reguliuojamas priekines sėdynes bei dar keletą papildomų žaislų.