Pirmuosius eskizus projekto vadovas Eberhardas Schulzas pademonstravo 1972 metais, o realaus dydžio egzempliorių specialistai visuomenei pristatė lygiai po dviejų metų. Sulaukę teigiamų įvertinimų iš visuomenės, Eberhardas kartu su keliais inžinieriais pradėjo dirbti ties serijinei gamybai paruoštu egzempliorių.
Moderni „300SL“ interpretacija oficialiai buvo pristatyta 1978 metais, Ženevos automobilių parodos metu. Keisčiausia buvo tai, kad „CW 311“ ratus suko „Mercedes Benz“ variklis, nors ant kapoto švietė „Porsche“ markės ženkliukas. Šis automobilis nepraslydo pro akis keliems „Daimler“ valdybos nariams, kurie buvo nustebinti tokiu keistu sprendimu.
Pirmasis prototipas turėjo ant galinės ašies sumontuotą aštuonių cilindrų motorą. 6.8 litro agregatas išvystė maždaug 375 arklio galias ir 570 NM sukimo momentą. Galia buvo perduodama per penkių bėgių mechaninę pavarų dėžę į galinius varomuosius ratus. Visi komponentai buvo pasiskolinti iš įvairiausių „Mercedes Benz“ markės automobilių.
Vos 1250 kilogramų sveriantis automobilis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 4.8 sekundes ir pasiekdavo maksimalų 319 km/val. greitį.
Tuo tarpu serijinei gamybai paruoštas automobilis turėjo taip pat aštuonių cilindrų variklį, tačiau jo darbintis tūris sumažėjo iki 6.2 litro. Modernizuotas variklis taip pat gavo tiesioginio įpurškimo sistemą, 476 arklio galias, 600 NM sukimo momentą ir penkių bėgių pavarų dėžę, kurią sukūrė „ZF“ specialistai.
Automobilis buvo ne tik galingesnis, bet ir sunkesnis. Kadangi automobilis turėjo prilygti aukštiems „Mercedes Benz“ standartams, bendras „CW 311“ svoris padidėjo iki 1360 kilogramų ir tapo 1 milimetru platesnis.
„Daimler“ prieš pradėdama serijinę gamybą, norėjo pagaminti bent jau tris egzempliorius, kurie atitektų koncerno muziejui, vadovui ir projekto kūrėjui. Tačiau pagaminus pirmuosius du egzempliorius, vokiečiai staiga apsigalvojo ir nutraukė projekto finansavimą. „Daimler“ vadovybė nebuvo patenkinta automobilio kokybe ir aukšta galutine kaina. Greičiausiai vokiečiai suprato, kad toks projektas niekada neatneš daug pelno.
Projekto vadovas Eberhardas Schulzas susitikęs su „Daimler“ koncerno vadovybe susitarė, kad visos teisės į projektą atitenka jam. Tokiu būdu „Mercedes Benz“ atsikratė nereikalingo projekto, o Eberhardas Schulzas gavo progą įkurti savo automobilių kompaniją, kuri buvo pavadinta „Isdera“.
Ketvirtasis prototipas beveik nieko nepasikeitė nuo pirmųjų prototipų. Vietoj „Mercedes Benz“ variklio inžinieriai sumontavo 4.7 litro benzininį agregatą, kuris išvystydavo 310 arklio galių. Šis motoras buvo montuojamas į „Porsche 928 S“. Vėlesni prototipai vėl sugrįžo prie „Mercedes Benz“ agregatų, kurių darbintis tūris buvo 5 arba 5.6 litro.
Būtent „CW 311“ buvo tas automobilis, kuris gali drąsiai vadintis „Isdera Commendatore“ įpėdiniu. Apie jį galite paskaityti
ČIA.
