1976 metais R. Ščiuckas pradėjo dirbti Smalininkų technikume. O 1980 metais Smalininkuose pradėjo veikti kartodromas. Jis buvo vienas iš moderniausių tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Ir Romualdas iš karto tapo jo siela.
„Aš per du metus 16 kandidatų į sporto meistrus paruošiau čia technikume. Aš kovinis buvau. Atsimenu, Maskvoj einant pas valdžią į kabinetus koją į tarpudurį kišdavau, kad prieš nosį kokio svarbaus pono durys neužsitrenktų. Taip pat ir Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas, red. pastaba) į kartingų gamyklą braudavausi. Bet kartingus gaudavau. Nes kitaip viskas buvo. Prašyt, maldaut ir kovoti dėl jų reikėjo. Bet jaunas buvau, įžūlus. Prasimušdavau.“ – apie senus laikus pasakoja treneris.
Išvardyti visiems Romualdo Ščiucko apdovanojimams ir pasiekimams prireiktų nemažai laiko. Kartingų sportas lydėjo ir lydi šį vyrą visą gyvenimą. 1980-aisiais jis paskirtas Lietuvos kartingų rinktinės, kuriai su pertraukomis vadovavo iki 1990 metų, treneriu.Kadaise žinomas lenktynininkas, daugkartinis Lietuvos ir Tarybų Sąjungos kartingų čempionatų prizininkas šiandien žinomas kaip ypač reiklus šio sporto treneris ir meistras. Beje, paklaustas ką daryti, kad jaunuoliai domėtųsi kartingų sportu, treneris treneris atsakė labai paprastai:
„Viskas čia gana paprasta. Iš pradžių visus juos reikia tiesiog užkrėsti automobilių sporto virusu. Kai žmogus jau pasineria į šią sritį – kelio atgal jau nėra. O tuomet ir lipdai iš tokių berniukų trasų meistrus.“ – sako R. Ščiuckas.
