Taikosi į „Mercedes Benz“
Modernių „Lexus“ automobilių interjeras visuomet būdavo stiprioji ir silpnoji pusės. „Lexus“ visuomet sugebėdavo pradžiuginti nepriekaištinga surinkimo kokybe bei pavydėtinos klasės apdailos medžiagomis. Sėdint „Lexus“ viduje visuomet supranti už ką moki 50 000 arba šiuo atveju - beveik 120 000 eurų.
„Lexus LC“ nėra išimtis. Automobilio interjero apipavidalinimas vertas aukščiausių balų, tačiau keistų sprendimų jame netrūksta. Pavyzdžiui, prietaisų skydelio viršuje yra dvi apvalios rankenėlės - viena kairėje, kita - dešinėje. Ką jos daro? Viena keičia važiavimo režimus, kita leidžia išjungti elektronines pagalbininkes. Sprendimas nėra įprastas, tačiau nereikėtų pamiršti, jog kalbame ir apie neįprastą automobilį.
Kalbant apie neįprastus sprendimus, reikėtų paminėti „Lexus“ informacijos ir pramogų sistemą. Į „Lexus LC“ montuojama sistema nėra visiškai identiška toms, kurias galima surasti „IS“ ar „GS“ modeliuose. Ji turi spartesnį procesorių, aukštesnės raiškos monitorių. Be to, dabar ją reikia valdyti ne su kompiuterine pelyte, o su lietimui jautriu ekranėliu, kuris yra sumontuotas šalia pavarų perjungimo svirties.
Pirminė koncepcija atrodo patogiai, tačiau chaosas pačioje sistemoje nuolatos reikalauja atitraukti akis nuo kelio arba tiesiog sustoti ir ieškoti kaip įjungti arba išjungti tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui, norėdamas savo išmanųjį telefoną suporuoti per „Bluetooth“ sąsają, ieškodamas, kaip tai padaryti, užtrukau geras 5 minutes. Šiek tiek trumpiau užtrunka šildomų sėdynių arba vairo įjungimas arba išjungimas. Tereikia paspausti „Menu“ mygtuką, pasirinkti „Climate“ kategoriją, „Seats/Heating“ kategoriją ir vuolia – jūsų sėdimoji arba rankos gali pradėti tikėtis artėjančios šilumos.
Vis dėlto, tai yra mažytės smulkmenos, nes atsisėdus į „LC“ vidų jauti ir matai, jog šios mašinos kūrimo procese niekuomet nebuvo užduodamas klausimas – „Tai, gal jau užteks? Bus gerai!“. Norint suprasti koks ypatingas yra šis automobilis, visuomet reikia atkreipti dėmesį į įvairiausias smulkmenas, kurios įtikins japonų inžinierių preciziškumu ir noru pasiūlyti aukščiausios kokybės produktą.
8 cilindrų simfonija
Didžioji dauguma itin prabangių ir ištaigingų automobilių su kupė kėbulo tipu iš gamyklos išrieda turėdami benzininį variklį su viena ar net dviem turbinomis. Pažiūrėkite į „Audi“, „BMW“, „Bentley“ ar „Mercedes Benz“ – jie jau kuris laikas naudoja mažesnio darbinio tūrio, turbinomis aprūpintus motorus. Tuo tarpu „Lexus“ demonstruoja, jog turbininiai varikliai nėra pati geriausia išeitis, ir mes jiems pritariame.
„Lexus LC“ gali būti komplektuojamas su hibridine jėgaine, kurią sudaro 6 cilindrų, 3,5 litro darbinio tūrio jėgos agregatas ir pora elektros motorų. Ši „ekologiška“ jėgainė išspaudžia 359 arklio galias ir 348 Nm sukimo momentą. „Lexus“ teigia, jog su šia jėgaine „LC“ kupė iki 100 km/val. įsibėgės per 5 sekundes ir pasieks 250 km/val. maksimalų greitį. Tuo tarpu mūsų bandytas modelis turi žymiai rimtesnį agregatą – tai „2UR-GSE“ vardu pavadintas 5 litrų darbinio tūrio, 8 cilindrų atmosferinis motoras, gebantis pasiekti 447 arklio galių ir 580 Nm esant 4800 aps/min.
Egzotišką, intriguojantį ir šypseną piešiantį garsą skleidžiantis motoras poruojamas su 10 laipsnių automatine pavarų dėže! Tai nėra gudriai sukalibruota „CVT“ pavarų dėže – tai yra grynakraujis automatas. Šis visiškai naujas agregatas yra puikus 8 cilindrų kompanionas, nes pavaros perjungiamos labai greitai ir labai tiksliai – nėra net minimalaus vėlavimo, o tai labai pravartu, kuomet norite jungti žemesnę pavarą ir įspausti akceleratoriaus pedalą iki dugno, jog išgirstumėte fantastiškai riaumojantį variklį.
„Lexus“ norėdama pabrėžti dvilypę „LC“ kupė asmenybę, automobilį aprūpino penkiais važiavimo režimais : „Eco“, „Comfort“, „Normal“, „Sport“ ir „Sport+S“. Jeigu nė vienas iš šių važiavimo režimų Jums netinka, visuomet galėsite pasirinkti „Custom“ režimą, kuriame galėsite įvairiausių parametrų darbą nustatyti pagal savo poreikius. „Eco“ kuo puikiausiai tiks kasdieninėms kelionėms į darbą ar į kitą miestą, o „Sport“ nuostabiai asistuos, kai nuspręsite užkurti pirtį.
Važiuojant ramiai ir tolygiai, tiek variklis, tiek pavarų dėžė stengiasi veikti antrame plane. Jie nenori apie save priminti ir žino, jog dabar norite mieliau klausytis savo mėgstamos grupės albumo per nuostabiai skambančią „Mark Levinson“ garso sistemą. Pavarų dėžė bėgius perjungia nejuntamai ir labai švelniai – ji daro tai, ko ir tikiesi važiuodamas komfortišku režimu.
Pavarų dėžės darbas pasikeičia įjungus „Sport“ arba „Sport+S“ režimus. Tuomet 10 laipsnių turintis agregatas pavaras perjungia greičiau ir agresyviau, tačiau didžiausią malonumą ši transmisija teikia, kuomet pavarų perjungimą perimate į savo rankas. Įsijungiame „Manual“ režimą ir naudojamės už vairo esančiomis mentelėmis – ir žinote ką? Būtent tuomet galima išnaudoti milžinišką atmosferinio variklio potencialą.
Variklis nusipelno atskiro komplimentų bagažo. Tai yra „Lexus“ inžinierių sukurtas gardėsis, kuris turi keletą skirtingų balso tembrų. Iš pradžių variklis riaumoja ir burbia kaip „Muscle“ tipo automobilis. Sūkiams kylant, žemą ir grubų garsą pakeičia itališkiems automobiliams būdinga simfonija. O viso šio koncerto atomazga pasiekiama varikliui perlipus 4000 sūkių ribą, kuomet atsiskleidžia 8 cilindrų variklio tapatybė – aukštomis natomis jis dainuoja kaip aukščiausio lygio operos solistas.
Kadangi tai – atmosferinis variklis, jis niekuomet nevėluoja atsakyti į greitus ir staigius akceleratoriaus paspaudimus. Norėdami leisti Jums suprasti kaip greitai, į pagalbą pasitelkėme tradicinį akceleracijos testą, kuriame išryškėja puikus variklio ir pavarų dėžes tandemo darbas.
Pirmasis testas – įsibėgėjimas nuo 80 iki 120 km/val. naudojant automatinį pavarų dėžės režimą. Tai reiškia, jog bėgių perjungimo procedūrą paliekame išmaniajai pavarų dėžei. Šio testo rezultatas – 3,1 sekundės!
Antrasis testas – įsibėgėjimas nuo 100 iki 130 km/val. naudojant mechaninį pavarų dėžės režimą. Šį kartą naudojame trečią bėgį ir matome, jog automobilis nuo 100 iki 130 km/val. įsibėgėja vos per 2,9 sekundės!
Trečiasis testas – įsibėgėjimas nuo 100 iki 130 km/val. naudojant mechaninį pavarų dėžės režimą, važiuojant ketvirtu bėgiu. Rezultatas – 3,6 sekundės.
Tarp komforto ir sportiškumo
„Lexus“ visuomet komfortą laikydavo prioritetu. Net ir tuomet, kai kompanijos inžinieriai pradeda darbuotis prie itin sportiškų ir greitų „RC F“ ar „GS F“ modifikacijų. Ne išimtis buvo ir „Lexus LC“, kuris propaguoja komfortą, labai stipriai neaukodamas atletiškų valdymo savybių. Iš tiesų, tai yra labai skanus komforto ir dinamiškumo mišinys.
Sportišką automobilio charakterį išduoda nepriekaištinga, žema vairuotojo vieta, kuri yra apsupta lenktų formų ir itin aukštai įtaisyto skaitmeninio prietaisų skydelio. Be to, mūsų bandytas modelis buvo aprūpintas keturių vairuojamųjų ratų sistema ir riboto praslydimo diferencialu, tad jeigu galime taip pasakyti – visos reikiamos sudedamosios dalys buvo viename kubile.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog „Lexus LC“ bus nerangus ir griozdiškas, atėjus metui su juo apsisukti itin ankštoje stovėjimo aikštelėje. Tačiau beveik 4,8 metro ilgio ir beveik 2 metrų pločio automobilis jaučiasi kaip kompaktiškas hečbekas. Labai siaurose gatvelėse jis jaučiasi kaip žymiai mažesnis automobilis. Už šį miklumą turėtume dėkoti keturių vairuojamųjų ratų sistemai, kuri ženkliai pagerina automobilio manevringumą ankštose vietose ir itin greituose posūkiuose.
Automobilio nosį nukreipus į tradicinį lietuvišką užmiesčio kelią, „Lexus LC“ nesiliauja stebinti ir demonstruoja gyvybingumą ir žvitrumą – savybes, kurios būdingos „Porsche 718 Cayman“ ar kitiems kompaktiškesniems sportiškiems modeliams, o ne automobiliui, kuris sveria beveik 2 tonas.
Didžiausią nuostabą kelia puikus pakabos balansas, kuris leidžia su automobiliu elgtis progresyviai ir tiksliai, nesijaudinant, jog staiga priekinė dalis praras sukibimą su kelio danga ir pradės slysti. Žinoma, dviejų tonų svoris apriboja „Lexus LC“ dinamines savybes, tačiau atsižvelgiant į bendrą komplektą ir demonstruojamą elgesį – tai vienas smagiausiai valdomų „Lexus“ automobilių.
Bargain of the century
Tradiciniai „Gran Tourer“ tipo automobiliai nėra pigūs, ypač jeigu pažvelgtume į šio segmento autoritetus: S klasės „Mercedes Benz“, „Maserati Gran Turismo“, „Ferrari 812 Superfast“ ar „Aston Martin DB11“. „Lexus LC“ bando įsiterpti kažkur per viduriuką ir užimti nišą, kuri leidžia pasiūlyti brangiausiems automobiliams būdingas technologijas už pakankamai protingą kainą.
Lietuvoje „Lexus LC“ parduodamas su dviejų tipų jėgainėmis: hibridine arba tradicine. Tiek hibridinės, tiek automaniškos versijos kainos prasideda nuo 105 560 eurų. Lipant laipteliais aukštyn, po truputėlį auga ir galutinė kaina. Pats prabangiausias, visą įmanomą įrangą turintis modelis Jums atsieis 119 010 eurų. Mes bandėme būtent tokią modifikaciją, kuri turėjo praktiškai viską: nuo elektra valdomų sėdynių iki geriausios garso aparatūros ir kitų žaisliukų.
„Lexus LC“ yra puikus pavyzdys, ko mes norime iš kiekvieno šios kompanijos modelio – „Vau“ faktoriaus, kurio taip trūko ir kurio mes taip pasiilgome. „Lexus“ su šiuo modeliu sugebėjo labai maloniai nustebinti ir įrodyti, jog šios markės ateitis bus labai šviesi. Jeigu artimiausioje ateityje pasirodysiantis „Lexus LS“ sedanas bus toks pats įspūdingas kaip ir „LC“ kupė, pavydžiais žvilgsniais stebinti vokiškoji trejybė turėtų sunerimti. Ir net labai.
PRIVALUMAI
- Automobilis su dviem charakteriais. Esant reikalui gali būti patogus ir komfortiškas, sekančią akimirką gali būti atletiškas ir sportiškas
- Fantastiškas atmosferinis variklis
- Eksterjero dizainas
- Prabangos ir kokybės pojūtis
- Akivaizdu, jog tai yra gamintojo flagmanas - tai jaučiasi ne tik žiūrint į automobilį, bet ir jame sėdint
- Už „Lexus LC“ prašomą sumą rinkoje ne vieno automobilio, kuris jam galėtų prilygti
TRŪKUMAI
- Informacijos ir pramogų sistema, vis dar, yra rakštis sėdimojoje
- Tam tikrų prietaisų išdėstymas
- Iškylančios durų rankenėlės - gražu, bet nelabai praktiška
GALERIJA
