Tačiau didžioji dauguma vairuotojų tiesiog nori kasdien saugiai patekti iš taško A į tašką B ir tam išleisti kuo mažiau pinigų. O dar geriau – kai tai pavyksta padaryti be didesnių pastangų. Tik kaip?
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Straipsnio autorius – Vitoldas Milius.
Gražu, bet ar praktiška?
Paprasčiausias būdas sutaupyti – pasirinkti taupų automobilį. Laimei, šiuolaikiniai modeliai kone be išimčių pasižymi saikingesniu apetitu degalams, tad išsirinkti tinkamą variantą nėra sudėtinga.
Pažvelgus į šiuo metu ypač populiarius tarp šeimų kompaktinius SUV modelius, tuo nesunku įsitikinti. Pusantros ar net beveik dvi tonas sveriantys erdvūs, aukšti ir ne itin aerodinamiški automobiliai pasižymi tokiomis sąnaudomis, kurios tikrai neplėšo piniginių.
Pavyzdžiui, hibridinis „Kia Sportage“ vidutiniškai sunaudoja apie 5,5 l benzino 100 km kelio. Kitas populiarus pasirinkimas – „Toyota RAV4“, kurios sąnaudos siekia 5,8 l, o „Honda CR-V“ pasitenkina 5,9 l. Ir tai tik keli pavyzdžiai iš daugybės, todėl šeimyninių automobilių, galinčių atsidėkoti taupumu, rinkoje tikrai netrūksta – ypač jei vairuojama ramiai ir kultūringai.
Vis dėlto daugelis vairuotojų, mano manymu, nėra susimąstę, kiek daug mūsų kasdienėse kelionėse lemia ne variklio galia ar degalų kaina, o elementarūs fizikos dėsniai. Vienas iš jų – pasipriešinimas riedėjimui, tarsi nematomas efektyvaus važiavimo palydovas.
Daugelį metų tenka įvairiausiais formatais bandyti įvairiausius automobilius, taip pat – dalyvauti tarptautiniuose padangų bandymuose. Ir mano išvada visada ta pati: kuo didesni ratai ir kuo platesnės padangos, tuo prasčiau automobiliui sekasi taupyti energiją – nesvarbu, ar jis varomas benzinu, ar elektra.
Tai ne mados klausimas, o fizika: didesnis ratlankio skersmuo ir masė reiškia daugiau neamortizuotos bei sukamos masės, taigi įsibėgėjant reikia daugiau energijos. Be to, plonytės, mažo profilio padangos padidina energijos nuostolius važiuojant nelygiu keliu – o mūsų krašte tokių netrūksta. Dar daugiau, dėl „grožio“ aukojama dalis komforto, nes visi kelio nelygumai tiesiogiai persiduoda vairuotojo nugarai.
Tai patvirtina ir faktai. Žurnalo „Car and Driver“ žurnalistai pernai atliko paprastą, bet iškalbingą bandymą: jie išmėgino „Toyota Prius“ su 17 colių skersmens ratais ir tą patį modelį su 19 colių ratais. Rezultatai kalba patys už save – mažesniais ratais apautas automobilis vidutiniškai naudojo 4,8 litro, o jo varžovas – 5,11 litro/100 km.
Gramai virsta bačkomis
Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas kilogramas neamortizuojamos masės gali padidinti degalų sąnaudas iki 1 proc. „Car and Driver“ bandymo metu automobilių svoris skyrėsi kiek daugiau nei 20 kilogramų.
Pažvelkime į anksčiau minėtus SUV modelius. „Kia Sportage“ paprastai parduodamas su populiariausio šio segmento dydžio – 18 colių – ratlankiais. Tokiu atveju jo vidutinės sąnaudos siekia apie 5,5 litro benzino šimtui kilometrų. Kitas pasirinkimas – 19 colių ratai, ir vidurkis išauga iki maždaug 5,9 litro. Abiem atvejais tai vis dar puikus rezultatas, ypač turint omenyje, kad šį automobilį varo 210 AG hibridinė jėgainė. Vis dėlto skirtumas – akivaizdus.
Kai kam gali pasirodyti, kad tokie skaičiai menki ir neverta jų sureikšminti. Bet sureikšminkime atlikę papratus matematinius veiksmus. Jei per metus nuvažiuojate 20 tūkst. kilometrų, vien ratlankių pasirinkimas gali lemti iki 80 litrų mažiau sunaudoto benzino. Ir neabejoju – kiekvienas vairuotojas ras, kur šiuos sutaupytus pinigus panaudoti.
Efektyvumo raidės
Svarbus ir padangų pasirinkimas. Čia vartotojams orientuotis padeda Europos Sąjungoje taikomas padangų efektyvumo žymėjimas, kuris yra privalomas.
Gamintojai privalo nurodyti tris pagrindinius parametrus: energinį efektyvumą (riedėjimo pasipriešinimo klasė A–E), sukibimą ant šlapios dangos (A–E) ir išorinį triukšmo lygį (A–C).
Be to, prie kiekvienos padangos pateikiamas QR kodas, nukreipiantis į išsamius gaminio duomenis. Tai patikima, standartizuota informacija, kuria tikrai verta pasinaudoti prieš perkant.
Renkantis aukštesnės klasės – A ar B – efektyvumo padangas, galima sutaupyti vidutiniškai iki 0,5 litro degalų šimtui kilometrų. Tad dairantis naujo automobilio visada verta paklausti, kokios padangos ant jo bus sumontuotos. Pavyzdžiui, renkantis „Toyota“ ar „Kia“ modelius, labai tikėtina, kad jie bus komplektuojami su žemą riedėjimo pasipriešinimą turinčiomis padangomis. Tačiau ir nemaža dalis kitų gamintojų siūlo tokio pasirinkimo galimybes.
Dar vienas niuansas, apie kurį dažnai pamirštame, – padangų slėgis. Net ir pažangiausios padangos nebus efektyvios, jei važiuojate su per mažai oro. Mano rekomendacija paprasta: slėgį tikrinkite bent kartą per mėnesį ir visuomet prieš ilgesnes keliones.
Nesivežiokime pasipriešinimo
Dar viena dažnai pamirštama detalė – stogo bagažinės ir laikiklių įtaka. Net ir tuščia stogo bagažinė smarkiai padidina automobilio aerodinaminį pasipriešinimą, todėl važiuojant didesniu greičiu degalų sąnaudos gali išaugti net iki 20 proc. Tą patį efektą sukelia ir, rodos, nekalti stogo laikikliai.
Tad vos tik po kelionės nuimate slides ar dviračius – nuimkite ir jų tvirtinimus. Taip neapkrausite automobilio papildomu pasipriešinimu, o kartu sutaupysite energijos. Ir tai nereikalauja didelių pastangų.
Pavyzdžiui, mano minėtas krosoveris „Kia Sportage“ pasižymi lengvai nuimamais laikikliais, panašius sprendimus siūlo ir kiti automobilių gamintojai.
Dažnai svarbiausi dalykai slypi paprastume. Pasirinkę tinkamo dydžio ratlankius, investavę į efektyvias padangas ir laiku nusiimdami nenaudojamą įrangą, galime ne tik sumažinti išmetamo CO₂ kiekį, bet ir realiai išleisti mažiau pinigų. Tokie, iš pirmo žvilgsnio, smulkūs sprendimai per trejų ar penkerių metų laikotarpį virsta įspūdingu sutaupymu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
