Ratlankių gamintojų yra šimtai. Dauguma jų orientuojasi į kasdienius klientus, kuriems nėra svarbu aukšta kokybė ir išskirtinis dizainas. Tačiau kaip ir kiekvienoje šakoje yra niša, kurią užima patys geriausi. Ratlankių elite sukasi tokie vardai kaip : „RAYS“, „Borbet“, „HRE“, „O.Z“, „ATS“, „ADV.1“. Šie pavadinimai glosto kiekvieno entuziasto ausį, tačiau ar juos žino paprastas vairuotojas? Vargu. Tačiau jie tikrai nežinomi paprastam vairuotojui. Tačiau ši firma – „BBS“ yra ta, kurią žino visi, nors jos produkcija priskiriama prie aukščiausio lygio kategorijos.
Kompanija – „BBS“ buvo įkurta 1970 metais, niekam nežinomame Vokietijos kaimelyje pavadinimu Schiltach. Kaimelis užima tik 35 kvadratinius kilometrus. Nors vietovė skaičiuoja 800 metų istoriją, tik per pastaruosius metus jo gyventojų skaičius išaugo iki 4000 žmonių.
Tokias vietas retai kada pasiekia civilizacija. Juose visada mirtina tyla. Tačiau, kaip sakoma, tokiose ramiose vietose velniai veisiasi. Šį kartą vienas iš velnių buvo Heinrichas Baumgartneris ir Klausas Brandas. Būtent šie Schiltach miesto gyventojai ir įkūrė visame pasaulyje žinomą firmą.
Pradžioje, 1970 metais įkurta firma užsiėmė plastikinių dalių automobiliams gamyba. Tais laikais išorinis tiuningas dar buvo kūdikio stadijoje, todėl rasti susidomėjusių plastikinėmis kėbulo dalimis buvo sunku. Būtent tada du verslininkai ir sugalvojo avantiūrą. Pirma jie sugalvojo pavadinimą, panaudodami dvi pirmas savo pavadžių raides ir miestelio, kuriame gyveno, pavadinimo pirmas raidės – „BBS“ (Baumgartner, Brand, Schiltach). Reikalai pradėjo judėti. Tačiau Heinrichas Baumgartneras norėjo daugiau. Jis norėjo gaminti pačius gražiausius ratlankius pasaulyje.
Kiekvieną vakarą po darbo Heinrichas Baumgartneras sėdėdavo savo dirbtuvėje ir kurdavo naujus ratlankių modelius. Po ilgų ir bemiegių naktų, inžinierius visam pasauliui pademonstravo pirmąjį ratlankių modelį, kuris tapo pasauliniu šedevru. Jis buvo pavadintas „BBS-Mahle“ vardu. Jūs paklausite, iš kur atsirado pavadinimas „Mahle“? Juk tai vokiečių firma, užsiimanti variklio dalių gamyba. Viskas paprasta. „BBS“ neturėjo galimybių patys gaminti diskus, todėl pirmą 1000 vienetų partiją buvo pagaminta bendradarbiaujant kartu su „Machle“.
BBS-Mahle diskai turėjo neįtikėtiną pasisekimą. Tuometiniai ratlankių dydžiai nuo 13 iki 15 colių patenkino 90 proc. visų automobilių poreikių, todėl pasaulis pamišo dėl jų. Juos užsakinėjo, dėl jų stovėjo eilėse ir net padirbinėjo. Visko viršūnė buvo 1972 metai, kai BMW į papildomos įrangos sąrašą įtraukė BBS-Mahle lengvo lydinio ratlankius. Šis pakankamai reikšmingas įvykis „BBS“ kompaniją pakėlė į visiškai naują lygį, kurio dešimtmečiais siekė tokios kompanijos kaip: „ATS“, „Borbet“, „O.Z“ ir „Remotec“.
1972 metais į „BBS“ kreipėsi Martinas Braungartas, kuris autosporto varžybose dalyvavo su „Ford Capri“. Jis norėjo, kad „BBS“ pagamintų ratlankius skirtus Group 2 ir Group 5 lenktynėms, tačiau diskai turėjo būti ne tik maksimaliai lengvi ir tvirti, bet ir nebrangūs. Žinoma, buvo svarstomos galimybės diskus gaminti iš magnio ar titano, tačiau jie buvo per brangūs. Atrodė, užsakymas tuoj išslys iš rankų, tačiau „BBS“ sukūrė ir užpatentavo „Air Inside“ technologiją, kuri dar kartą užtvirtino „BBS“ konkurencingumą.
Sprendimas labai paprastas. Ratlankis gaminamas su oro ertmėmis. Šis sprendimas leidžia ne tik sutaupyti metalą, bet ir sumažinti ratlankio svorį, kas labai svarbu autosporte. Be to, BBS dar pirmi pasaulyje sukūrė ardomus 3 dalių ratlankius. Šis sprendimas ypač tiko lenktynėms, nes buvo galima keisti ne visą ratlankį, o tik pažeistą jo dalį. Taip pat nesunkiai keitėsi ratlankio parametrai. Tekdavo tik pakeisti "palangę", kad diskai platėtų arba siaurėtų.
Galutinis rezultatas – ne toks, kokio tikėjosi „BBS“. „Ford Capri“ skirti diskai buvo brangesni nei tikėtasi, tačiau sportiniai automobiliai gavo tikrai lengvus ir patikimus ratus, kas lėmė „BBS“ pasirinkimą. 1973 metais Martinas Braungartas, vairavęs „Ford Capri“, perėjo į „BMW Motorsport“ gamyklinę komandą. Kartu su juo perėjo ir „BBS“ sprendimai, kurie prisidėjo prie nenugalimo „BMW 3.0 CSL“.
1972 metais „BBS“ galutinai nustojo gaminti kitą produkciją ir susikoncentravo tik į ratlankių gamybą. O savo ruožtu „BMW Motorsport“ pradėjo naudoti išskirtinai tik „BBS“ produkciją. Prabėgus keliems metams ir „BBS“ tapus normaliai ratlankių gamintojai, BMW bendradarbiavimo lygį pakelė į visiškai naujas aukštumas – pradėjo masiškai užsakinėti „BBS“ ratlankius. Daliai naujų BMW modelių garsios bendrovės produktai tapo standartinės įrangos dalimi. Sutikite, kad nuo 1970 iki 1975 metų pasiekti tokio rezultato yra tiesiog neįtikėtina.
1978 metais kompanija „BBS“ jau buvo savarankiška kompanija ir ratlankius gamino savo jėgomis, ir nebuvo priklausoma nuo „Mahle“. Vis dėlto, laikydamiesi ilgamečių tradicijų, visi voratinklio tipo ratlankiai buvo vadinami „BBS-Mahle“. Tais pačiais metais „BBS“ ir BMW atvertė naują lapą – pristatė „BBS TRX“ ratlankių šeimą, kurie, kaip bebūtų keista, nebuvo standartinių išmatavimų.
1982 metais įvyko dar vienas rimtas istorinis įvykis. „BBS“ išleido naują ratlankių šeimą, kuri visiems laikams apvertė automobilių entuziastų pasaulį. Jie buvo kone idealūs visiems automobiliams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo pagaminti septintame, aštuntame ar devintame dešimtmečiuose. Kas tai per modelis? Tai legenda tapęs „BBS RS“.
Devintame dešimtmetyje „BBS“ klientų sąraše atsirado „Daimler“, „Chrysler“, milžiniškas „Volkswagen Group“ koncernas ir praktiškai visos automobilius tobulinančios dirbtuvės. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir autosporto komandų. Vienu metu „BBS“ kūrė praktiškai visoms disciplinoms skirtus ratlankius, tačiau laikui bėgant „BBS“ iš tam tikrų nišų išstūmė aršūs konkurentai: „ATS“, „O.Z“, „Ronal“.
90-ieji skaitomi auksiniais BBS metais - 1994 metais visi didžiausi pasaulio lenktynių čempionatai buvo laimėti naudojant BBS ratlankius. Kalba eina apie Formulės-1, Indy Car Series, DTM ir ADAC World Championship lenktynes. 1995 metais švenčiant 25 metų firmos jubiliejų, jos savininkai paskelbė apie naujas ratlankių tendencijas. Jie pareiškė, kad ratlankių gamyboje bus pradėti naudoti spalvotieji metalai. Tai dar kartą kompaniją BBS kilstelėjo į naują lygį.
Atrodė, kad BBS užkariaus visą pasaulį. Juk niekas kitas negalėjo pasiūlyti tokios aukštos kokybės, unikalių sprendimų ir subalansuoto dizaino. Tačiau likimas buvo negailestingas - 2002 metų kovo 1 dieną, eidamas 66 metus, netikėtai mirė visų idėjų generatorius Heinrich Baumgartner. Po to, kompanija sugriuvo kaip kortų namelis. Bendrovės ant savo pečių nesugebėjęs išlaikyti Klausas Brandas, vėliau pasitraukė iš vadovo posto. Būtent tuo momentu firma buvo lyg su molinėmis kojomis. Krizė buvo neišvengiama. 2007 metais prasidėjus politiniams neramumams Gvinėjoje, kuri buvo pagrindinė BBS ratlankiams naudojamo aliuminio tiekėja, smarkiai pakilo medžiagų kainos. BBS ratlankių kaina netikėtai išaugo ir staiga bendrovė atsidūrė giliausioje krizėje per visus 37 gyvavimo metus. 2007 metais kompanijai buvo paskelbtas bankrotas ir ją už centus nusipirko Punch International korporacija.
Žinoma, ši bendrovė užsiima ta pačia veikla ir anksčiau – gamina įvairaus pobūdžio ratlankius, skirtus lengviesiems automobiliams, kurie rieda bendro naudojimo keliais ar lenktynių trasoje. Šiuo metu BBS kompanijoje dirba maždaug 1200 žmonių, kurie kiekvieną dieną dirba dėl to pačio tikslo. Vis dėlto, auksiniai laikai praėjo negrįžtamai. Dabar BBS gamina kelių skirtingų tipų ratlankius. Gamintoja netgi siūlo įsigyti naujutėlius LM ir Super RS modelius, kurie iki šiol garsina BBS vardą visame pasaulyje.
