Devintojo dešimtmečio pradžioje „Fiat“ koncernas klestėjo, tačiau tai nereiškė, kad pinigai buvo leidžiami be saiko. Siekiant sumažinti naujo „Lancia“ flagmano kūrimo išlaidas, bendrovė nusprendė bendradarbiauti su „Saab“ ir tuomet dar nepriklausoma „Alfa Romeo“. 1978 m. startavęs „Tipo 4“ projektas turėjo tapti keturių modelių pagrindu: taip gimė „Lancia Thema“, „Saab 9000“, „Alfa Romeo 164“ ir šiek tiek pigesnė „Fiat Croma“. Dalijimasis platforma ir technologijomis leido sumažinti gamybos kaštus, tuo pačiu kiekvienam gamintojui išlaikant savo identitetą.
Kad modeliai išliktų saviti ir nesudarytų tiesioginės konkurencijos tarpusavyje, kiekvienas gamintojas įnešė savo išskirtinių bruožų. „Saab 9000“ tapo hečbeku su savitais turbininiais varikliais, „Alfa Romeo 164“ išsiskyrė sportiškais vairavimo ypatumais ir savitu dizainu, o „Lancia Thema“ buvo sukurta kaip elegantiškas sedanas. Tuo tarpu pigesnysis „Fiat Croma“ negalėjo prilygti „Thema“ nei įvaizdžiu, nei įranga. Vis dėlto, bendras projektas neišvengiamai lėmė konstrukcinius panašumus. Pavyzdžiui, „Thema“, „Croma“ ir „Saab 9000“ turėjo identiškas dureles, nes visų šių modelių kėbulo struktūra buvo vienoda.
Aerodinamikos šedevras
Thema“ dizainą kūrė „Centro Stile Lancia“ kartu su Giorgetto Giugiaro vadovaujama „Italdesign“ studija, tačiau didžiausią įtaką galutinei formai padarė amerikiečių dizaineris Tomas Tjaarda.
Būtent jo iniciatyva didžiausias dėmesys buvo skirtas aerodinamikai. Tuo metu įprasta sedanų dizaino praktika buvo, pavyzdžiui, žemesnis bagažinės dangtis, tačiau „Thema“ kartu su „Mercedes-Benz W124“ tapo vienu pirmųjų automobilių, kurių galinė dalis buvo pakelta aukščiau. Tai leido sumažinti oro turbulencijas ir pagerinti aerodinamines savybes.
Be šio sprendimo, „Thema“ turėjo ir kitų aerodinamiką gerinančių detalių: itin plonos chromuotos langų apdailos, siauros kėbulo siūlės bei iš dalies uždengtas automobilio dugnas. Visi šie elementai leido pasiekti įspūdingą aerodinaminio pasipriešinimo koeficientą (Cx 0,31). Anuomet tai buvo įspūdingas rezultatas. Palyginimui, tuo metu revoliuciniu laikyto „Citroën CX“ pasipriešinimo koeficientas siekė tik Cx 0,37.
Galingi varikliai jau nuo pirmųjų dienų
Po „Thema“ variklio dangčiu montuoti patikimi ir gana galingi varikliai. Standartinis 2,0 litro keturių cilindrų agregatas, sukurtas legendinio inžinieriaus Aurelio Lampredi, užtikrino sklandų veikimą. Atmosferinė versija generavo 120 AG, tačiau tikroji modelių gamos pažiba buvo „Thema Turbo i.e.“.
Šis variantas su „Garrett“ turbokompresoriumi ir papildomu tarpiniu oro slėgio aušintuvu išvystė 165 AG ir 255 Nm sukimo momentą, o naudojant „overboost“ funkciją trumpam pasiekdavo net 285 Nm.
Galia buvo perduodama per penkių laipsnių mechaninę arba trijų laipsnių automatinę pavarų dėžę. „Thema Turbo i.e.“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 7,2 sekundės ir galėjo pasiekti maksimalų 220 km/val. greitį – tuo metu tai buvo įspūdingi rodikliai, leidę šiam modeliui konkuruoti su geriausiais savo segmento varžovais.
„Lancia“ susivienijo su „Ferrari“
Tikra sensacija tapo 1986 m. pasirodžiusi „Thema 8.32“, kurios bagažinę puošė išskirtinis užrašas „Lancia by Ferrari“. Tai nebuvo vien rinkodaros triukas – po variklio dangčiu slypėjo tikras „Ferrari“ V8 variklis.
Šis 2,9 litro motoras. su keturiais vožtuvais cilindrui, pasiekė 214 AG esant 6 750 aps./min. Jis buvo derinamas su specialiai pritaikyta penkių laipsnių mechanine pavarų dėže, o sustiprinta stabdžių sistema užtikrino geresnį valdymą ir efektyvesnį stabdymą.
Vienas ryškiausių „Thema 8.32“ bruožų – aktyvus galinis spoileris, kuris automatiškai išsiskleisdavo važiuojant dideliu greičiu ir pagerindavo aerodinaminį stabilumą. Tuo metu tai buvo revoliucinis sprendimas.
Automobilis galėjo pasiekti 240 km/val. greitį ir iki 100 km/val. įsibėgėdavo per mažiau nei 7 sekundes.
Tačiau, nepaisant išskirtinumo ir prestižo, „Thema 8.32“ nesulaukė tokio pripažinimo kaip „BMW M3“ ar „BMW M5“. Iš viso buvo pagaminti tik 3 971 vienetai, todėl šis modelis išliko vienu rečiausių ir įdomiausių „Lancia“ istorijoje.
Tapo klasika
1992 m. „Lancia Thema“ sulaukė modernizacijos – automobilis gavo naują priekinę grotelių konstrukciją, patobulintus žibintus ir pagerintą garso izoliaciją. Taip pat buvo pristatyti nauji variklių variantai, suteikę daugiau galios ir efektyvumo. Tačiau to neužteko.
Konkurentai – „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ – tuo metu jau buvo gerokai pažengę į priekį, tad bet kokie „Lancia“ pranašumai sumenko jų šešėlyje. Todėl praėjus vos dvejiems metams „Thema“ gamyba buvo nutraukta, o vietoje jos pirkėjams pasiūlytas naujas modelis – „Lancia Kappa“.
Nors „Kappa“ buvo modernesnė ir techniškai pažangesnė, jai nepavyko sukelti tokio pat susidomėjimo kaip „Thema“.
Per dešimtmetį trukusią gamybą „Lancia“ pagamino 336 476 sedano vienetus, o universalas sulaukė tik 21 000 pirkėjų.
Šiandien „Lancia Thema“ laikoma puikiu pavyzdžiu, kaip italų inžineriniai sprendimai gali derėti su racionalumu, galia ir komfortu. Be to, tai buvo paskutinis ryškus „Lancia“ bandymas mesti iššūkį Vokietijos premium segmentui.
