Visa tai skamba labai pompastiškai ir, netgi, aristokratiškai, tačiau senovinių automobilių puoselėjimą galima išskirti į dvi grupes. Pirmoji – automobilių laikymas garaže, jų eksponavimas tarptautinėse parodose ar vietiniuose susitikimuose, o štai antroji pusė, deja, labai dažnai lieka kažkur užsklandoje.
Senų, retkarčiais vienetinių, automobilių restauracija yra atskira automobilių puoselėjimo sritis, kurioje reikia kruopščiai balansuoti tarp nuoširdaus entuziazmo ir supratimo, jog vien geri norai nepadės vystyti pelningos veiklos. Nors tokių išimčių nėra labai daug, tačiau vieną iš jų turime Lietuvoje.
Su naujomis dirbtuvėmis – didesnės ambicijos
Šarūną Žitkevičių automobilistų bendruomenė pažįsta ganėtinai gerai. Eilę metų jis yra vienas iš pagrindinių žmonių, galinčių Lietuvoje padėti ir patarti klasikinių automobilių priežiūros ir restauracijos klausimais.
Kaip ir daugelis savo srities specialistų, taip ir Šarūnas pradėjo nuo mažyčių dirbtuvių, simbolinių projektų, tačiau didžiulis troškimas antram gyvenimui prikelti prieš kelis dešimtmečius sukurtą mašiną buvo toks pats didelis kaip ir Šarūno ambicijos Lietuvoje įkurti analogų neturinčias automobilių restauravimo dirbtuves.
„Classic Car Loft“ vardu pavadintos dirbtuvės per pastarąjį dešimtmetį evoliucionavo keletą kartų. Kiekvieną kartą jos tapdavo vis didesnės, galinčios sutalpinti daugiau automobilių bei prie jų dirbančių meistrų. Kartu su kiekviena evoliucija atsirasdavo vis daugiau specializuotų staklių ar kitų restauracijai reikalingų įrankių, kurių nereikėdavo ieškoti kitame miesto, šalies ar Europos gale. Vis dėlto, dar kartelį evoliucionavusios „Classic Car Loft“ dirbtuvės išaugo į tai, kuo galės didžiuotis visa Lietuvos automobilių kultūros bendruomenė, mat pagal dirbtuvių mąstą, atliktinų projektų bei ambicijų dydį jos lygiuojasi į Vakarų Europoje esančius analogus.
Vaikščiodami po dar nepilnai įrengtas patalpas, savo viziją pasakojantis Šarūnas atskleidžia, jog persikėlimas į naują teritoriją padės realizuoti tai, apie ką buvo galvojama jau ne vienerius metus. Kaip ir aukščiausio kalibro dirbtuvės Vakarų Europoje, taip ir „Classic Car Loft“ pagrindinis tikslas yra turėti visas įmanomas priemones, skirtas automobilių restauravimui, po vienu stogu. Nuo elementaraus surinkimo cecho, specifinių staklių ir baigiant pažangiausia dažymo kamera, kuria mėgsta naudotis ir kolegos, užsiimantys automobilių restauracija.
Vis dėlto, netgi visą automobilio restauracijos procesą sutalpinus po vienu stogu, Šarūnas įvardija dar vieną išskirtinumą, dėl kurio „Classic Car Loft“ dirbtuvės bus unikalios visoje Europoje.
„Daugelis pasaulinio lygio kompanijų specializuojasi tik specifinės markės arba modelių restauracija ir nėra linkę rizikuoti, imtis naujų iššūkių. Tuo tarpu mes, niekada nesakome ne, nes per tiek metų įgauta patirtis leido atgaivinti eilę skirtingų automobilių“, – sako Š.Žitkevičius.
Ištaręs tai, Šarūnas tą pačią akimirką pirštu parodo į keletą šiuo metu dirbtuvėse esančių egzempliorių. Tai – Baltijos ir Skandinavijos šalyse itin populiarūs amerikietiški modeliai, o tarp jų – rečiau sutinkami „Mercedes-Benz“, „Rolls-Royce“ ar „Porsche“ kūriniai. Vis dėlto, įspūdingų projektų kartelę Šarūnas pakelia dar labiau įvardindamas bei parodydamas keletą neeilinių pavyzdžių.
Neperseniausiai „Classic Car Loft“ dirbtuvėse buvo atgaivinti Austrijos princui Albrechtui Wolfgangui priklausęs „Peugeot 172 BS“, Belgijos karališkajai šeimai priklausęs „FN 1300 Sport“. Dirbtuvėse taip pat lankėsi Prancūzijos automobilių pramonės perlas, dėvintis „Avions Voisin“ emblemą. Šarūnui vardinant ir rodant restauruotų automobilių nuotraukas, netrukus naujosios dirbtuvės įgauna visiškai kitokią reikšmę, nes būtent jos leis priimti dar daugiau tokių įspūdingų ratuočių, kurie vienu ar kitu metu priklausė istorinėms asmenybėms.
Sieks plėtoti automobilių restauracijos meną
Automobilių restauracija yra neatsiejama kasdieninės „Classic Car Loft“ veiklos dalis. Tačiau jos taip pat turi ir dar vieną paskirtį. Būdamas 1926 metais įkurto Lietuvos automobilių klubo nariu bei vykdomuoju viceprezidentu, Šarūnas su šypsena veide pasakoja, jog naujos dirbtuvės taip pat pasitarnaus siekiant populiarinti automobilių restauracijos amatą Lietuvoje.
„Galiu pripažinti, jog šią veiklą vykdome labiau iš altruistinių paskatų, nes labiausiai norisi prisidėti prie klasikinių automobilių kultūros ir restauracijos amato populiarinimo“, – sako Š.Žitkevičius.
Kaip ir kokiais būdais? Įprastai, ko gero, užtektų surengti vieną ar porą renginių, tokiu būdu parodant, jog kažką darai dėl bendruomenės, tačiau savo pasiektais darbais retai besigiriantis Šarūnas atskleidė, jog pastarieji metai buvo skirti siekiant sutvirtinti bendradarbiavimą su tarptautine automobilių sporto federacija (FIA), mat Lietuvos automobilių klubas yra šios prestižinės organizacijos narys, bei sukurti partnerystės ryšius su keliomis aukštąjį išsilavinimą suteikiančiomis įstaigomis.
Praėjusiais metais Šarūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VDU ŽUA inžinerijos fakultetu, dėl galimybės plėtoti automobilių restauracijos profesiją. Šis susitarimas leido užtikrinti, jog jau nuo šių metų rudens šioje mokymo įstaigoje atsiras tikrosios automobilių restauravimo studijos, kuriose bus dėstomi automobilių restauravimo pagrindai ir automobilizmo istorija. Tokių studijų, bent jau šiai dienai, nėra nei vienoje Europos šalyje.
„Tai nėra vienintelė įstaiga, su kuria bendraujame. Norime, jog panašaus pobūdžio studijos atsirastų ir kitose įstaigose. Pavyzdžiui, KTU inžinerijos licėjuje, kurioje, tiesiogine žodžio prasme, auginama naujoji karta“, – sakė Š.Žitkevičius.
„Tik dirbdami kartu su švietimo įstaigomis galėsime užtikrinti, jog ateityje ši profesija neišnyks, o automobilių restauratoriaus profesija taps prestižinė“, – pridūrė „Classic Car Loft“ dirbtuvių įkūrėjas.
