Pažįstamas vardas
„Hyundai“ vardas daugeliui vairuotojų iki šiol kelia dvejopas emocijas, tačiau pažvelgus į situaciją mūsų šalies keliuose, didysis korėjietiškos markės visureigis sulaukdavo nemažo dėmesio iš tų vairuotojų, kurie automobilį rinkosi pagal kainos ir kokybės santykį bei ieškojo interjero, kuriame tilptų septyni žmonės. „Hyundai Santa Fe“ buvo vienas iš tų automobilių, kuris atitikdavo daugelio kriterijus.
Jeigu pirmoji ir antroji modelio karta atrodydavo kaip pigi europietiško modelio kopija, tai trečiosios kartos automobilis atrodo kur kas rimčiau ir solidžiau. Greičiausiai dėl to, jog „Hyundai“ dizaineriai norėdami priartėti prie „Ford Explorer“, įkvėpimo sėmėsi būtent iš šio automobilio. Trečios kartos „Santa Fe“ kėbulas tapo griežtesnių, veržlesnių formų, o tai labai greitai pakeičia daugelio praeivių požiūrį į pačią mašiną.
Priekinė ir galinė dalys atrodo pikčiausiai, tačiau likusieji automobilio elementai neatrodo tokie išskirtiniai ar verti atskiros diskusijos. Pažvelgus į priekinę „Santa Fe“ dalį, nejučiomis išpūti akis ir nori pasakyti – „Oho, koks didžiulis radiatorius buvo sumontuotas tarp priekinių žibintų.“ Panašūs ir ne į temą epitetai liejasi laisvai žvelgiant į galinius „Santa Fe“ žibintus, kurie, mums asmeniškai, primena gyvatės akis.
Po itin griežtų linijų kėbulu slepiasi ne tokie dramatiški techniniai sprendimai. Palyginus su antrosios kartos „Santa Fe“, ši tapo 30 milimetrų ilgesnė, tačiau tuo pačiu ir 10 milimetrų siauresnė. Taip pat sumažėjo automobilio ūgis: nuo 1760 iki 1680 milimetrų.
Kaip ir priklauso naujam „Hyundai“ modeliui, šis dičkis naudoja pakankamai naują platformą, kuri leido automobilio standumą padidinti 15 procentų, priekyje sumontuoti europietiškiems automobiliams būdingą pakabos konfigūraciją: priekyje – „MacPherson“, o gale – daugiasvirtė pakaba.
Septynvietį milžiną į priekį gali varyti tik vienintelis motoras – 2,2 litro darbinio tūrio, keturių cilindrų turbodyzelis, suporuotas su keturių varančiųjų ratų pavara ir 6 laipsnių automatine pavarų dėže. Kitų pasirinkimų, deja, negalite turėti ir neturėsite, nes potencialūs šio modelio pirkėjai tikrai nesinori dešinės rankos tabaluoti ties pavarų perjungimo svirtimi.
Teniso kortai
Pagal europietiškus standartus, amerikietiško kraujo turintis korėjietis atrodo kaip tikras milžinas, ypač jeigu jį pastatytume šalia populiariausio automobilio Europoje – „Volkswagen Golf“. Vokiškas hečbekas atrodo kaip mažytis agurkų stiklainis.
Nors „Santa Fe“ ankštose miestų gatvėse jaučiasi nejaukiai, tačiau įlipus į automobilio vidų supranti, jog šis visureigis yra didelis dėl vienos ir labai rimtos priežasties – jame beprotiškai daug vietos keleiviams, jų daiktams ar net porai augintinių.
Vidutinio sudėjimo vairuotojas už „Santa Fe“ vairo jausis kaip už Titaniko vairo. Panašus jausmas apima atsisėdus antroje sėdynių eilėje, kurioje erdvės netrūksta nei kojoms, nei pečiams. Tiesą sakant, turint labai daug noro, ant galinių sėdynių galima įsitaisyti kaip patogiame fotelyje, nes į antrąją zoną išgrūsti keleiviai gali keisti sėdynės aukštį.
Trečioji sėdynių eilė šiame automobilyje nėra skirta suaugusiam žmogui – tai turėtų būti akivaizdu, nebent esate ekstremalas arba labai stipriai padauginęs žalių devynerių. Visgi, trečioje eilėje tilps du mažamečiai vaikai arba jeigu papildomų dviejų sėdynių jums nereikia - tiesiog jas nulenkiate ir padidinate bagažinės tūrį iki 516 litrų. Staiga vasaros atostogoms leistinų daiktų sąrašas tampa dvigubai ilgesnis.
„Santa Fe“ turėtų maloniai nustebinti tuos, kurie yra pavargę nuo išmanių, sudėtingų ir perdėtai stilingų interjerų. Akivaizdu, jog ši mašina buvo kuriama galvojant apie kitame žemyne gyvenančius vairuotojus, nes „Santa Fe“ interjero išplanavimas ir prietaisų išdėstymas priverčia pasakyti vieną žodį – elementaru.
Vertinant automobilio interjerą, korėjietiško visureigio kūrėjus būtų galima kritikuoti tik dėl vieno dalyko – ne pačių geriausių apdailos medžiagų, kurios buvo pasirinktos naudoti „Sante Fe“ interjere. Skirtingose vietose galima surasti skirtingos kokybės medžiagų, kurios retkarčiais priverčia suraukti nosį.
Tinginio pantis
Automobilis, kuris sveria 1940 kilogramų niekuomet nepretenduos į dinamiško ar žvaliai valdomo ratuočio titulą. „Hyundai Santa Fe“ ne išimtis. Priekyje tūnantis 2,2 litro dyzelinis variklis išspaudžia 200 arklio galių ir 440 Nm sukimo momentą esant 1750 - 2750 sūkių diapazone.
Norint greičiau šį dičkį išjudinti iš vietos, nereikės spausti akceleratoriaus pedalo iki pat dugno. Užteks pedalą paspausti iki pusės, palūkėti vieną akimirką, kol žvalus dyzelinio variklio sukimo momentas pradės spardyti storą „Santa Fe“ sėdimąją.
Šešių laipsnių automatinė pavarų dėžė ir dyzelinio variklio tandemas veikia pakankamai efektyviai, jog galėtumėte judėti su kitais eismo dalyviais. Nors iki 100 km/val. automobilis įsibėgės per 9,6 sekundes ir pasieks 203 km/val. maksimalų greitį, tačiau „Santa Fe“ pradeda spindėti pačiuose svarbiausiuose momentuose, kuomet reikia pagreitėti nuo 40 iki 60 km/val. arba nuo 80 iki 120 km/val.
Pavyzdžiui, važiuojant 60 km/val. greičiu ir bandant pagreitėti iki 100 km/val. (važiuojant ketvirtu bėgiu) korėjietiškas visureigis tai sugebėjo padaryti per 6,7 sekundės. Keliame kartelę – bandome įsibėgėti nuo 80 iki 120 km/val. ir matome, jog „Santa Fe“ tai gali padaryti per 7,1 sekundės (taip pat įjungus ketvirtą pavarą).
Komfortiškas kruizeris
Dinamiškumo stoka buvo vienas didžiausių antrosios kartos „Hyundai Sante Fe“ trūkumų, todėl nenuostabu, jog korėjietiškos kompanijos specialistai skyrė didžiulį dėmesį pakabos tobulinimui ir tinkamam sureguliavimui. Jeigu turėjote „garbės“ būti antrosios kartos „Sante Fe“ vairuotoju arba keleiviu, tuomet štai šis „Hyundai“ modelis jus labai stipriai nustebins.
Važiuojant mažesniais greičiais, automobilio pakaba retkarčiais elgiasi per daug nervingai, tačiau „Sante Fe“ greičiui didėjant, automatiškai gerėja ir pakabos darbas. Apskritai – „Santa Fe“ pradžiugins tuos, kurie vertina komfortą ir gali paaukoti didesnį kėbulo pasvirimą staigesniuose posūkiuose, tačiau mes neįsivaizduojame pirkėjo, kuris „Santa Fe“ pirktų dėl to, jog dievina greitį ir šelmiškus pasivažinėjimus užmiestyje. Tokie vairuotojai tiesiog bando „Santa Fe“ ištempti iš automobilio komforto zonos.
„Santa Fe“ savo pranašumą prieš savo konkurentus ar panašaus pobūdžio automobilius demonstruoja išvažiavus į greitkelį. Pasiekus optimalų greitį, kuriame „Santa Fe“ jaučiasi kaip žuvis vandenyje, galima atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis komfortu bei lengvu, daugybės jėgų nereikalaujančiu valdymu. Ilgesnės ar tolimos kelionės yra „Santa Fe“ koziris, kurį šio automobilio pirkėjai tiesiog privalo išnaudoti.
Vienas pasirinkimas
„Elementaru“ – atrodo, jog „Hyundai“ specialistai šį žodį naudojo daugelį kartų, kuomet jie kūrė trečios kartos „Santa Fe“. Paprastumas ir logika pagrįstas automobilio charakteris puikiai atsispindi žvelgiant į „Santa Fe“ kainoraštį. Lietuvoje „Santa Fe“ siūlomas su trimis įrangos lygiais: „Comfort“, „Style“ ir „Premium“.
Pigiausias „Santa Fe“ modelis mūsų šalyje kainuoja nuo 39 900 eurų. Tuo tarpu mūsų bandytas modelis buvo įkainotas 46 990 eurų suma – tai buvo maksimalios komplektacijos modelis, kuris turėjo viską, tikrąją to žodžio prasme. Nuo šildomų ir ventiliuojamų sėdynių iki panoraminio stoglangio ir pakankamai kokybiškai grojančios garso sistemos.
Net ir pats pigiausias modelis gali pasigirti, jog turi beprotiškai daug komforto įrangos: lengvo lydinio ratlankiai, elektra valdomi ir šildomi šoniniai veidrodėliai, vėsinama pirštinių dėtuvė, šildomas vairas, automatinė dviejų zonų klimato kontrolė, garso sistema su 6 garsiakalbiais, pastovaus greičio palaikymo sistema – tai ir dar daugiau turi bazinis modelis!
Racionalumo įsikūnijimas – pats tinkamiausias būdas apibūdinti trečios kartos „Hyundai Santa Fe“ visureigį, kuris rinkoje praktiškai neturi nė vieno analogo. Jeigu galite susitaikyti su mintimi, jog ant radiatoriaus grotelių spindės ne prestižinės markės logotipas, tuomet nėra vienos menkiausios priežasties nepirkti šio šeimyninio autobuso, kuris net ir sudėtingiausioje situacijoje nebandys pakišti kojos, o stengsis padėti ją išspręsti.
PRIVALUMAI
- Erdvus ir funkcionalus interjeras
- Patogios sėdynės
- Kainos ir kokybės santykis
- Lengvas valdymas
- Gausi komforto įranga
- Komfortiškas ilgose kelionėse
TRŪKUMAI
- Apdailos medžiagos neviršija vidutinio lygio
- Vangoka automatinė pavarų dėžė
- Neinformatyvus vairo mechanizmas
- Per mažas kuro bakas
- Trečia sėdynių eilė tinka tik vaikams
GALERIJA
