Jeigu šį vardą ir pavardę girdite pirmąjį kartą, tada sukluskite, nes jeigu bent kiek domitės automobiliais, tada galime drąsiai sakyti „shame on you“.
Marcello Gandini gimė 1938 metų, rugpjūčio 26 dieną. Jis yra vos 19 dienų vyresnis už visame pasaulyje žinomą dizainerį Giorgetto Giugiaro. Bet ne taip kaip Giugiaro, Gandini į automobilių pasaulį įsitraukė dar būdamas labai jaunas. Dar būdamas mokykloje Marcello neatitraukdavo rankų nuo mašinėlių eskizų. Tais laikais dizaineriai įprastai būdavo vyresnio amžiaus, tačiau pirmasis Gandini konceptas dienos šviesą išvydo kai jam buvo vos 20 metų.
Jo automobilio dizainerio likimas susidūrė su iššūkiais kai Gandini susipažino su Nuccio Bertone. Pastarasis jam pasiūlė vyriausio dizainerio vietą Bertone dizaino firmoje, nes 1965 metais iš jos išėjo Giorgetto Giugiaro į Ghia, kurioje praleis tris metus ir tada įkurs savo dizaino įmonę. Tuo tarpu Marcello buvo dizaino guru Bertone ištisus 15 metų. Ir net nežinodamas, jog jo pirmasis projektas pakeis visą super automobilių istoriją, Gandini sukūrė Lamborghini „Miura“.
Lamborghini nuo traktorių perėjo į automobilių gaminimo diviziją dėl to, jog norėjo tapti visaverčiu Ferrari žudiku. Dar kai 1964 metais pasirodė Lamborghini „350 GT“ modelis, jau tada Lambo savininkas planavo naują modelį, kuris turėtų lipti Ferrari ant kulnų. Taip 1966 metais ir gimė super automobilių istoriją perrašantis „Miura“. Įsivaizduokite, jog dabar 1966 metai, pasaulyje kuriame nėra jokių taisyklių kaip kurti automobilius, nėra taisyklių kokia Co2 emisijų normą turi išmesti automobilis ir prieš jūsų akis atsiranda „Miura“. Žandikaulis lūžta iki žemės savaime.
Prie itin elegantiškų automobilių linijų puikiai derėjo visiškai naujas 12 cilindrų variklis, kuris buvo sukurtas vos per kelis mėnesius tik dviejų paprastų inžinierių. Gandini ir Bertone net nežinodami pradėjo naują super automobilių erą bei ilgą partnerystę tarp Bertone ir Lamborghini. Nes kitas jo darbas taip pat buvo Lamborghini konceptas „Marzal“.
Tačiau „Marzal“ taip ir liko vienetiniu konceptu, nes radikalios Gandini idėjos nelabai atitiko Lamborghini vadovų norų. Nes tuo metu Lambo norėjo patogaus, prabangaus keturviečio „Gran Turismo“ tipo automobilio. Bet Gandini idėja vietoj įprastų durų sumontuoti stiklines duris nelabai atitiko realybės. Taip pasisavinus geras idėjas iš „Marzal“ gimė „Espada“. Bet kol Lamborghini vadovai svarstė dėl „Marzal“ likimo, Gandini jau buvo pradėjęs dirbti prie savo kito projekto – Alfa Romeo „33 Carabo“.
Gandini su „33 Carabo“ sukūrė dar vieną dalyką be kurio šiandien Lamborghini neįsivaizduojamas. Į viršų atsidarančiomis durimis. Nors „33 Carabo“ taip ir teliko konceptu, tačiau kelios idėjos Lamborghini puikiai pritaikė sau kaip Itališko buliaus atskiriama ženklą.
Vėliau Gandini sėkmingai pristatė dar keletą konceptų, kurie virto serijiniais automobiliais. Pavyzdžiui Alfa Romeo „Montreal“, pirmosios kartos E12 BMW 5 serija, Fiat „X1/9″, Fiat „132″, Ferrari „Dino“, Maserati „Ghibli“, pirmos kartos „Quattroporte“ ir Lancia „Startos“. Bet vienas įsimintiniausių Gandini projektų vėl buvo su Lamborghini. 1974 metais pristatytas „Countach“ pagal oficialius tyrimus, mes neišsigalvojame, jog net 90 procentų Vakarų Europos vaikinai turėjo „Countach“ plakatą ant savo miegamojo sienų. „Countach“ buvo pirmasis Lamborghini modelis kuris naudojo į viršų pakeliamas duris, kurios pirmą kartą buvo parodytos Alfa Romeo „33 Carabo“ koncepte.
Į nieką pasaulyje nepanašius automobilius kūręs dizaineris buvo išrinktas dešimtmečio dizaineriu, už Gandini balsavo, net jo aršus konkurentas Giorgetto Giugiaro.
Bet viskam ateina pabaiga. Nes 1980 metais, Gandini atsistatydino iš vyriausio dizainerio posto ir iškeliavo dirbti laisvai ir nepriklausomai. Ir nors Gandini ir nebedirbo Bertone, tačiau Lamborghini prašė dar kartą sukurti jiems super automobilį. Tik šį kartą atėjo eilė dar vienam klasika tapusiu „Diablo“. Bet ir išėjęs iš Bertone, Gandini buvo atsakingas už mums gerai žinomus automobilius kaip Renault „5″ ir Citroen „BX“.
Marcello Gandini visada savo dizainus apibūdindavo, jog funkcija turi atitikti formą.
Jeigu šį vardą ir pavardę girdite pirmąjį kartą, tada sukluskite, nes jeigu bent kiek domitės automobiliais, tada galime drąsiai sakyti „shame on you“.
Marcello Gandini gimė 1938 metų, rugpjūčio 26 dieną. Jis yra vos 19 dienų vyresnis už visame pasaulyje žinomą dizainerį Giorgetto Giugiaro. Bet ne taip kaip Giugiaro, Gandini į automobilių pasaulį įsitraukė dar būdamas labai jaunas. Dar būdamas mokykloje Marcello neatitraukdavo rankų nuo mašinėlių eskizų. Tais laikais dizaineriai įprastai būdavo vyresnio amžiaus, tačiau pirmasis Gandini konceptas dienos šviesą išvydo kai jam buvo vos 20 metų.
Jo automobilio dizainerio likimas susidūrė su iššūkiais kai Gandini susipažino su Nuccio Bertone. Pastarasis jam pasiūlė vyriausio dizainerio vietą Bertone dizaino firmoje, nes 1965 metais iš jos išėjo Giorgetto Giugiaro į Ghia, kurioje praleis tris metus ir tada įkurs savo dizaino įmonę. Tuo tarpu Marcello buvo dizaino guru Bertone ištisus 15 metų. Ir net nežinodamas, jog jo pirmasis projektas pakeis visą super automobilių istoriją, Gandini sukūrė Lamborghini „Miura“.
Lamborghini nuo traktorių perėjo į automobilių gaminimo diviziją dėl to, jog norėjo tapti visaverčiu Ferrari žudiku. Dar kai 1964 metais pasirodė Lamborghini „350 GT“ modelis, jau tada Lambo savininkas planavo naują modelį, kuris turėtų lipti Ferrari ant kulnų. Taip 1966 metais ir gimė super automobilių istoriją perrašantis „Miura“. Įsivaizduokite, jog dabar 1966 metai, pasaulyje kuriame nėra jokių taisyklių kaip kurti automobilius, nėra taisyklių kokia Co2 emisijų normą turi išmesti automobilis ir prieš jūsų akis atsiranda „Miura“. Žandikaulis lūžta iki žemės savaime.
Prie itin elegantiškų automobilių linijų puikiai derėjo visiškai naujas 12 cilindrų variklis, kuris buvo sukurtas vos per kelis mėnesius tik dviejų paprastų inžinierių. Gandini ir Bertone net nežinodami pradėjo naują super automobilių erą bei ilgą partnerystę tarp Bertone ir Lamborghini. Nes kitas jo darbas taip pat buvo Lamborghini konceptas „Marzal“.
Tačiau „Marzal“ taip ir liko vienetiniu konceptu, nes radikalios Gandini idėjos nelabai atitiko Lamborghini vadovų norų. Nes tuo metu Lambo norėjo patogaus, prabangaus keturviečio „Gran Turismo“ tipo automobilio. Bet Gandini idėja vietoj įprastų durų sumontuoti stiklines duris nelabai atitiko realybės. Taip pasisavinus geras idėjas iš „Marzal“ gimė „Espada“. Bet kol Lamborghini vadovai svarstė dėl „Marzal“ likimo, Gandini jau buvo pradėjęs dirbti prie savo kito projekto – Alfa Romeo „33 Carabo“.
Gandini su „33 Carabo“ sukūrė dar vieną dalyką be kurio šiandien Lamborghini neįsivaizduojamas. Į viršų atsidarančiomis durimis. Nors „33 Carabo“ taip ir teliko konceptu, tačiau kelios idėjos Lamborghini puikiai pritaikė sau kaip Itališko buliaus atskiriama ženklą.
Vėliau Gandini sėkmingai pristatė dar keletą konceptų, kurie virto serijiniais automobiliais. Pavyzdžiui Alfa Romeo „Montreal“, pirmosios kartos E12 BMW 5 serija, Fiat „X1/9″, Fiat „132″, Ferrari „Dino“, Maserati „Ghibli“, pirmos kartos „Quattroporte“ ir Lancia „Startos“. Bet vienas įsimintiniausių Gandini projektų vėl buvo su Lamborghini. 1974 metais pristatytas „Countach“ pagal oficialius tyrimus, mes neišsigalvojame, jog net 90 procentų Vakarų Europos vaikinai turėjo „Countach“ plakatą ant savo miegamojo sienų. „Countach“ buvo pirmasis Lamborghini modelis kuris naudojo į viršų pakeliamas duris, kurios pirmą kartą buvo parodytos Alfa Romeo „33 Carabo“ koncepte.
Į nieką pasaulyje nepanašius automobilius kūręs dizaineris buvo išrinktas dešimtmečio dizaineriu, už Gandini balsavo, net jo aršus konkurentas Giorgetto Giugiaro.
Bet viskam ateina pabaiga. Nes 1980 metais, Gandini atsistatydino iš vyriausio dizainerio posto ir iškeliavo dirbti laisvai ir nepriklausomai. Ir nors Gandini ir nebedirbo Bertone, tačiau Lamborghini prašė dar kartą sukurti jiems super automobilį. Tik šį kartą atėjo eilė dar vienam klasika tapusiu „Diablo“. Bet ir išėjęs iš Bertone, Gandini buvo atsakingas už mums gerai žinomus automobilius kaip Renault „5″ ir Citroen „BX“.
Marcello Gandini visada savo dizainus apibūdindavo, jog funkcija turi atitikti formą.
