žygintas pečiulis

Rugpjūčio 23-ąją šalį apskriejo sukrečianti žinia – užgeso 66 metus einančio Lietuvos žurnalisto habilituoto daktaro, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojo, profesoriaus, buvusio LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio gyvybė. Ši netektis sukrėtė visą Universiteto bendruomenę, todėl Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pasidalijo gražiais prisiminimais apie gerbiamą bendruomenės narį Ž. Pečiulį.

Šiandien eidamas 66 metus mirė Lietuvos žurnalistas habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Kolegos, ne vienerius metus kartu su juo dėstę Vilniaus universitete, prisimena jį kaip be galo šviesią, draugišką, studentų mylimą ir gerbiamą asmenybę. „Jis buvo labai didelės širdies žmogus. Labai gaila, kad ta širdis sustojo taip anksti, nes mes tikėjomės nuveikti dar daug darbų.

Šiandien eidamas 66 metus mirė Lietuvos žurnalistas habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Apie jo mirtį pranešė lrt.lt portalas, kuriam šią žinią patvirtino šeimos nariai.  Nuopelnus įvertino ir Prezidentė Ž. Pečiulis gimė 1955 metų lapkričio 29 dieną, Prienų rajone. 1987 m. Leningrado teatro, muzikos ir kino institute apgynė disertaciją „Lietuvos televizijos teatras.

Trys esami ir trys buvę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariai laiku nedeklaravo interesų ir pažeidė įstatymą, trečiadienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Interesų laiku nedeklaravo trys esami tarybos nariai: antradienį LRT tarybos pirmininku išrinktas Liudvikas Gadeikis, taip pat Dalia Kutraitė-Giedraitienė ir Vilija Targamadzė, taip pat trys buvę šios tarybos nariai: pirmininko pareigas ėjęs Žygintas Pečiulis, Lolita Jablonskienė ir Andrius Pu...

Seimo sudaryta laikinoji Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo komisija ketvirtadienį susirinko į antrąjį posėdį. Šį kartą jame pasirodė ir LRT generalinis direktorius bei jo pavaduotojas, o taip pat LRT Tarybos pirmininkas. Posėdžio procesas veikiau priminė apklausą teismo salėje. Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė po pusantros valandos trukusios Ž. Pečiulio apklausos pasiūlė, kad generalinius direktorius ir jo pavaduotojas būtų pakviesti kitą savaitę.

 Visuomeninio transliuotojo LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sako, kad Seimo nariams pateikta informacija gali turėti trūkumų, nes dokumentų buvo prašoma pernelyg daug ir juos reikalauta pateikti per greitai. Taip jis kalbėjo atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pateikė Seimo nariams chaotišką informaciją apie turto valdymą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis.

Valdančioji Valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime inicijuoja parlamentinį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą, BNS patvirtino Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius. Pirmadienį, anot A. Nekrošiaus, surinkti specialiai tyrimo komisijai inicijuoti reikalingi 37 parlamentarų parašai, jie renkami toliau.

Lietuvos radijas ir televizija (LRT) antradienį pranešė, kad Seimo nariams pateikė papildomus atsakymus apie nacionalinio transliuotojo sutartis su prodiuserinėmis įmonėmis ir duomenis apie darbuotojų atlyginimus. „Dalį atsakymų lydi priedai, kurių turinys konfidencialus. Atkreipdami į tai Seimo narių dėmesį, visus priedus jiems pateikėme. Atsakėme į visus klausimus, nepažeisdami sutarčių reikalavimų.

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų transliavimą LRT užsiprašė solidžios pinigų sumos ir nori valstybei nudirti dar vieną kailį. Nuo 2015 metų sausio mėnesio LRT atsisakius reklamos, visos biudžeto įplaukos padengiamos iš valstybės biudžeto.

Žinių radijas Seimas antradienį nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.   „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius Žygintas Pečiulis mano, kad prezidentės siūlomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos problemos neišspręstų: „Visą tai tik rodo situacijos sudėtingumą.

Globalizacijos procesas – vieni jo bijo, kiti vertina kaip savaime suprantamą reiškinį, kuris turi nemažai teigiamų bruožų. Šis procesas pasireiškia įvairiose politinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo sferose, o pagrindiniai jo požymiai – tarptautinių ryšių intensyvėjimas, aktyvesnis žmonių judėjimas tarp valstybių, gyvenimo tempo greitėjimas. Globalizacijos procesas turi ir ypatingų geopolitinių bruožų, kuriuos čia bus bandoma aptarti.

Visuomeninis britų transliuotojas BBC – didžiausias ir seniausias transliuotojas pasaulyje – šią savaitę minėjo savo veiklos 90-metį. Tačiau sukaktį temdo abejonės dėl BBC ateities ir gero transliuotojo vardo. Vos per mėnesį BBC užklupo du skandalai, dėl kurių buvo priversti atsistatydinti aukščiausi organizacijos vadovai.

„Labas vakaras. Pradedame Vilniaus televizijos studijos šio vakaro programą“, - panašiais žodžiais 1957-aisiais balandžio 30-ąją 19.45 val. Lietuvoje prasidėjo televizijos epocha. 55-ąjį gimtadienį mininčios televizijos istorija ir žmonės pirmadienį prisiminti Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“. Laidos dalyviai dalijosi prisiminimais apie pirmuosius bandymus transliuoti mūsų šalyje ir dabartinę transliuotojo padėtį.

Juozas Erlickas rekomendavo netyčia išgėrus „Prostamol Uno“ bėgti į girią ir demonstruoti vyriškumą šernams bei vilkams. „Grįžkite į namus po trijų mėnesių ir pasitarkite su gydytoju, vaistininku, policininku ir teisėju.“ (knygoje „Bajorų“) Mūsų žiniasklaidos vyriškumo ir aktyvumo stygiumi neapkaltinsi. Istorija su Nacionalinio radijo ir televizijos direktoriaus slėpimusi skydinėje vienus papiktino, kitus prajuokino, tretiems pasirodė neverta dėmesio.

Išrinkus naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių netyla diskusijos, kokių permainų galima tikėtis Nacionalinio transliuotojo eteryje. Apie būsimus darbus naująjį LRT vadovą pakalbino portalas „Balsas.lt“ Videointerviu su LRT vadovu A. Siaurusevičiumi pridedamas straipsnio pabaigoje. A. Siaurusevičiaus teigimu, jis matąs keistinus dalykus, tačiau dabar, neturėdamas konkrečių rezultatų, nenorįs nieko komentuoti.

2007 09 04 (10.10 val. ir 19.10 val.)Lietuvos politikai dažnai kartoja posakį, kad su laikraščiu galima užmušti musę ir žmogų. Taip jie kalba su pagrbia baime apie Lietuvos žiniasklaidą. Panašias frazes kartoja ir verlininkai, dalis visuomenininkų. Tačiau nuolat smunkant visuomenės pasitikėjimui žiniasklaida vis labiau girdisi ir žiniasklaidos kritikų balsai. Šiais metais savo veiklos ataskaitoje žurnalistams ir leidėjams kritikos nepagailėjo Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.2007 07 17 (10.10 val. ir 19.10 val.)Mūsų tautiečius vis labiau domina, ką ryte valgo premjeras, kiek kainuoja garsaus bankininko žmonos suknelės, kiek litų atstotogoms išleido garsus advokatas, kokią naują mašiną artimiausiu metu pirks garsus verslininkas arba kaip jaučiasi plastines operacijas pasdariusi dainininkė. Tai istorijos, apie kurias nuolat rašo savaitiniai žurnalai, skirti gyvenimo būdui.

Tai –  projektas Ž. Nuo šiol čia rasite žiniasklaidos kritikos tekstus. Ne priešokiais, o nuolat  apžvelgsime spaudą, radiją ir televiziją. Stengsimės  rašyti rimtai, bet ne liūdnai, kritiškai, bet ne piktai, iš esmės, bet ne nuobodžiai. Skaitykite žiniasklaidos ekspertų  ir  kitų  sričių  specialistų  analizę, žinomų žmonių  nuomones. Kviečiame diskutuoti  ir  visus skaitančius, žiūrinčius, klausančius.

Žurnalistų etikos kodeksas turėtų būti peržiūrėtas ir patikslintas, nes jame yra neįgyvendinamų straipsnių, kai kurios nuostatos kelia šypseną. Tokią poziciją interviu Eltai išreiškė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas Žygintas Pečiulis. Specifine Lietuvos žiniasklaidos savybe mokslininkas įvardijo kokybiškų leidinių trūkumą. "Tai galima sieti su maža mūsų skaitytojų auditorija", - teigė jis.