žydai

JAV organizacija „Simono Wiesenthalio centras“ (WSC) gavo įrodymų, kad Laszlo Csatary, pirmu numeriu įrašytas į ieškomiausių nacių nusikaltėlių sąrašą, slapstosi Vengrijoje, praneša lenta.ru. Šie įrodymai jau yra perduoti į Generalinę Vengrijos prokuratūrą. WSC ragina Vengrijos valdžią imtis veiksmų ir teisti L. Csatary.

Čia nereikėtų painioti su „šmugelio sąrašu“, nors skamba labai panašiai, nes anasai – visai padorus, išgelbėtų žydų nuo nacių teroro  sąrašas. Visuotinai žinomas, visame pasaulyje gerbiamas ir dažnokai minimas už būrelį išgelbėtų žydų  gyvybių. Gaila, kad mūsiškio Gurevičiaus daugiau kaip 14 000 lietuvių išgelbėtų žydų sąrašo taip niekas neviešina, negarsina ir negerbia.

Po ilgos ligos Tel Avive mirė buvęs Izraelio ministras pirmininkas. Jam buvo 96 metai. Vyriausybės vadovas Benyaminas Netanyahu pavadino Y. Shamirą vienu Izraelio kūrėjų. „Y. Shamiras buvo lojalumo Izraeliui ir amžinosioms žydų tautos vertybėms pavyzdys“, – sakoma B. Netanyahu pareiškime. „Icchakas Šamiras buvo drąsus kovotojas“, – pabrėžė prezidentas Shimonas Peresas. 1915 metais Baltarusijoje gimęs Y. Shamiras 1935-aisiais atvyko į tuometinę Palestiną.

Izraelyje pirmą kartą vyko kontroversiškai vertinamas holokausto aukų grožio konkursas, informuoja BBC. Konkurse, kuris vyko Haifos mieste, dalyvavo 14 moterų nuo 74 iki 97 metų amžiaus. Konkurso nugalėtoja tapo iš Rumunijos kilusi 79-erių Hava Hershkovitz. Konkursą surengė organizacija „Shimon Sabag“, kuri teigė, kad 14 finalisčių buvo atrinktos iš šimtų kandidačių. Dalyvės buvo atrinktos pagal savo pasakojimus apie tai, kaip išgyveno holokaustą, ir pagal indėlį į Izraelio bendruomenes.

Vardas Jonas Lietuvoje – vienas populiariausių. Tačiau dauguma Jonų šiuo metu yra vyresnio amžiaus. Įvairios vardo variacijos yra paplitusios ir po visą pasaulį – Ameriką, Skandinavijos šalis bei krikščioniškus kraštus. Nedaugelis žino, kad vardas Jonas pirmą kartą buvo paminėtas Biblijoje, o jo kilmė ir reikšmė siejama su žydų religija. Vardai Jonas, Janina, Jonė hebrajų (sen.

Andrejus Pšeničnikovas nori prisijungti prie palestiniečių pasipriešinimo. Šis žingsnis jo žingsnis sukėlė tiek Izraelio, tiek ir Palestinos įtarimą, praneša „Le Monde“. 23 metų amžiaus žydas, išeivis iš Tadžikistano, nori atsisakyti Izraelio pilietybės ir tapti palestiniečiu. Savo karinės tarnybos Izraelio kariuomenėje metu jis pradėjo kritiškai vertinti situaciją Palestinoje. Po tarnybos jis keletą mėnesių praleido palestiniečių pabėgėlių stovyklose, o vėliau dirbo Betliejuje.

„Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys, ryžtingai pasisakome prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno miesto pareigūnų ir kitų oficialių asmenų sprendimą pagerbti 1941 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais - nacių okupacijos metu - veikusios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu“, - rašo grupė didelių ir solidžių profesorių bei autoritetų.

Ministrai nesutinka laisvės kovų dalyvio statusą suteikti asmenims, karo metais gelbėjusiems žydus. Siekiai kilnūs ir teisingi, bet tai pareikalautų per daug pinigų, o iždas – kiauras, rašo „Kauno diena“. Maždaug tokio atsakymo sulaukė grupė Seimo narių, siekiančių, kad pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių statusą gautų ir holokausto aukų gelbėtojai.

Ant holokausto muziejaus Izraelyje vandalai prirašinėjo antisionistinių šūkių. Pirmadienį policija sakė, kad įtaria žydus ultraortodoksus, kurie nepritaria Izraelio valstybės egzistavimui. Šūkiai skelbė: „Hitleri, ačiū už holokaustą“ ir „Sionistai norėjo holokausto“. Visi per naktį purškiamais dažais parašyti šūkiai buvo hebrajų kalba.

Centrinės Vokietijos žydų bendruomenės galva Dieteris Graumannas sukritikavo šio šalies nacionalinę futbolo komandą dėl jos vizito Aušvico koncentracijos stovykloje, rašo „Die Welt“. Jo nuomone, rinktinės vadybininkai turėjo suorganizuoti visos komandos vizitą Aušvice, o ten nuvyko tik trys žaidėjai. D. Graumannas sekmadienį vokiečių rinktinės vadybininką Oliverį Bierhofą apkaltino esantį nepaprastai nejautrų ir neturintį supratimo.

Gegužės viduryje Lietuvoje lankėsi žydų kultūros tyrimų instituto YIVO vykdomasis direktorius Jonathanas Brentas. 1925 m. Vilniuje įsikūrusios, dabar Niujorke veikiančios įstaigos vadovas portalui Balsas.lt išdėstė savo nuomonę apie žydų kultūrinį palikimą, iššūkius Izraelio valstybei, lietuvių ir žydų santykius. Jidiš nesirengia numirti – Ar jidiš – mirštanti kalba? Ar esama entuziastų, kurie mokosi jidiš, kaip kad mokomasi hebrajų kalbos? – Balsas.lt paklausė J. Brento.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Tuo metu, kai Garliavos drama ir mūšis dėl mergaitės visiškai dominavo nacionalinėje žiniasklaidoje, tarptautiniuose vandenyse tema atspindima visai menkai ir paviršutiniškai. Užtat 1941 metų vasarą veikusios laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovo J. Ambrazevičiaus-Brazaičio numatomas perlaidojimas nepraėjo nepastebėtai.

Lietuva sukritikuota užsienio spaudoje dėl planuojamų iškilmingų Juozo Ambrazevičiaus laidotuvių. Ketvirtadienį turėsiančios vykti iškilmės pavadintos groteskiškomis, o pats faktas – holokausto aukų įžeidimų. Po nacių invazijos sukurtos 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo J. Ambrazevičiaus, 1974 metais mirusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, palaikai gegužės 17 rytą turėtų būti parskraidinti į Lietuvą.

Holokausto 70-osioms metinėms Jurbarko krašto muziejaus užsakymu sukurtas dokumentinis filmas apie šio krašto žydus „Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš“ sukėlė didžiules aistras. Kaip papasakojo Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė, parengę projektą, muziejaus darbuotojai dalyvavo konkurse, jį laimėjo, o Kultūros ministerija skyrė projektui dalį lėšų. Kitą dalį lėšų – 1800 litų – pridėjo Jurbarko savivaldybė.

Apie žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais yra susukta šimtai meninių ir dokumentinių filmų. Vienas iš jų – Didžiosios Britanijos žiniasklaidos bendrovės BBC dokumentinis filmas „Nacistai. Istorija perspėja“. Pusėje šio filmo pasakojama apie masinius žydų šaudymus Lietuvoje. Vadovavo juristas Filmo kūrėjai nesiekė užsipulti Lietuvos.

Artėjant naujojo veiksmo filmo „Sumautos atostogos Meksikoje“ (angl. „How I Spent My Summer Vacation“ arba „Get the Gringo“) premjerai, juostos scenarijaus autorius ir pagrindinis aktorius Melas Gibsonas nutarė kiek sušvelninti savo skandalisto įvaizdį gražiai atsiliepdamas apie prie filmo kūrimo prisidėjusią komandą. Anksčiau M. Gibsonas buvo pagarsėjęs tariamu priešiškumu žydams, tačiau šįsyk, kalbėdamas su portalo Thewrap.

Ketvirtus metus į Holokausto aukų pagerbimą Paneriuose – „Gyvųjų maršą“ – atvyksta svečiai iš Izraelio, Jungtinių valstijų.Kartu su Lietuvos žydų bendruomene, Izraelio ir Lietuvos vadovybės atstovais Paneriuose pagerbti čia nužudyta 70 tūkstančių žydų. Žmonės, kurių artimieji nukentėjo per holokaustą, Lietuvos žydų bendruomenė ir vadovybės atstovai kilometrą nuo Panerių stoties iki žudynių vietos – Panerių memorialo – pagerbdami žuvusiuosius eina pėsčiomis.

Kauno apskrities archyve skaitmeninami unikalūs tarpukario Lietuvos žydų dokumentai, jie - vieni geidžiamiausių naujos Jad Vašemo muziejaus Izraelyje ekspozicijos eksponatų. Pasak Kauno apskrities archyvo direktoriaus Gintaro Dručkaus, dokumentus, susijusius su žydų istorija, „tikrai reikėtų skaičiuoti tūkstančiais“. Anot G. Dručkaus, Izraelio muziejui visi dokumentai bus pateikti skaitmenine forma, tačiau pats skaitmeninimo procesas gali užtrukti kelerius metus.

Baltarusijos diplomatams įspėjus, jog ES sprendimas taikyti sankcijas Baltarusijai labiausiai smogs Lietuvos ekonomikai, Užsienio reikalų ministerija išsityčiojo iš tokio požiūrio. Vis dėlto verslas įspėja: aklas ES nurodymų vykdymas, kurį demonstruoja dalis mūsų politikų, ne tik atims iš Lietuvos biudžeto šimtus milijonų, bet dar labiau atstums Baltarusiją nuo demokratiško pasaulio.

Tęsiasi Didžiosios savaitės įvykių minėjimas. Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis.

Nobelio literatūros premijos laureatas Guenteris Grassas trečiadienį keliuose laikraščiuose paskelbtame savo eilėraštyje aštriai kritikuoja Izraelio politiką Irano atžvilgiu. „Branduolinį ginklą turintis Izraelis kelia grėsmę ir taip trapiai pasaulio taikai“, – rašo G. Grassas. Jis kaltina save, kad per ilgai tylėjo. Kartu rašytojas pripažįsta savo ryšius su žydų valstybe.

Žydų religinę bendruomenę jau šiais metais pasieks 3 mln. litų, kurie turės būti išmokėti nuo holokausto nukentėjusiems žydams. Iki 2023 m. jiems bus skirta iš viso 128 mln. Lt – kompensacija už negrąžintą nekilnojamąjį turtą. Tokį nutarimą trečiadienį priėmė Vyriausybė. Anot premjero A. Kubiliaus, tai svarbus sprendimas, dėl kurio buvo diskutuojama ne vienus metus.

Vyriausybės nutarimas dėl fondo, skirto disponuoti kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, įsteigimo greičiausiai bus priimtas trečiadienį, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Tam, kad būtų įgyvendinamas įstatymas, žydų bendruomenės turi įsteigti fondą, ir Vyriausybė turi patvirtinti, kad tam fondui kaip tik ir bus skiriami pinigai.

Turkijos žydų bendruomenė išreiškė protestą prieš šampūno „Biomen“ reklamą, kurioje buvo panaudoti archyviniai kadrai su Adolfu Hitleriu. Apie tai praneša Turkijos leidinys „Hurriyet“. Reklamoje buvo panaudotas vieno iš A. Hitlerio pasirodymo fragmentai. Tiesa, jo kalbos turinys buvo pakeistas. A. Hitleris reklamoje teigia, kad jeigu vyrai nenešioja moteriškų rubų, jie neturėtų naudotis ir moterišku šampūnu. Tikrieji vyrai, kaip „teigia“ A. Hitleris, turi naudoti šampūną „Biomen“, rašoma lenta.

Beveik du trečdaliai Izraelio žydų mano, kad puolimas Irano branduolinei programai sustabdyti Izraeliui būtų mažiau žalingas nei pati branduolinio ginklo grėsmė, rodo apklausa. 65 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad gyvenimas bijant branduolinio kaimyno atsieitų daugiau nei ataka prieš Irano branduolinės programos objektus. Su šiuo teiginiu nesutiko 26 proc. respondentų, o 9 proc. apklaustųjų nebuvo apsisprendę.

Septynis žmones Pietų Prancūzijoje nužudžiusio teroristo Mohammedo Meraho vyresniajam broliui Abdelkaderiui Merahui pateikti kaltinimai dėl žudynių, skelbia BBC. 29-erių A. Merahas įtariamas bendrininkavimu nužudymuose, vykdant vagystę bei ryšiais su terorizmu. Tulūzos teroristo brolis neigia jam pateiktus kaltinimus. Tačiau jis pripažino padėjęs vogti motorolerį, kuriuo vėliau važinėjo Mohamedas vykdydamas nusikaltimus. A. Merahas taip pat neigia, esą jis didžiuojasi savo broliu.

Spėjamas Tulūzos serijinis žudikas buvo ir JAV žinybų akiratyje. Mohammedas Merahas buvo įtrauktas į terorizmu įtariamų asmenų, kuriems taikomas skrydžių draudimas, sąrašą, ketvirtadienį pareiškė JAV vyriausybės atstovai, praneša agentūra AFP. Šiame sąraše įrašyti asmenys, kurie, JAV tarnybų spėjimu, gali mėginti susprogdinti lėktuvą. Jame yra apie 4 000 pavardžių. Į šį sąrašą įtraukti asmenys negali keliauti lėktuvais nei JAV viduje, nei atvykti į šalį, nei iš jos išvykti.

Prancūzijos policijos pareigūnai jau antrą dieną yra apsupę pastatą Tulūzoje, kuriame užsibarikadavęs, kaip įtariama, septynis žmones nužudęs vyras, praneša BBC. M. Merahas užsiminė, kad nori „mirti su ginklais rankose“. Pranešama, jog žudikas gali būti nebegyvas. (Papildyta 13.39) Teigiama, kad pareigūnai šturmavo butą verždamiesi pro duris ir langus. Vis dėlto ekstremistinių pažiūrų M. Merahas buvo vonioje ir netikėtai iš jos išsiveržęs ėmė šaudyti.

Lenkijoje žydų kapinėse vandalai ant antkapių pripaišė svastikų ir prirašinėjo antisemitinių šūkių, praneša „The Associated Press“. Ant vieno antkapio vandalai Mazovijos Vysokio žydų kapinėse užrašė: „Čia Lenkija, ne Izraelis“. Kitus – apipaišė svastikomis. Policijos pareigūnai bando išsiaiškinti, kas sekmadienį vakare išniekino kapines. Mazovijos Vysokio gyventojai nori išsaugoti savo istorijos paveldą, ir prieš šešerius metus žydų kapinės buvo restauruotos.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Claude'as Gueantas teigia, kad pirmadienį Tulūzoje į žydus šaudęs vyras galėjo nufilmuoti išpuolį. Pasak ministro, liudininkai matė, kad užpuolikas ant kaklo buvo pasikabinęs nedidelę filmavimo kamerą. C. Gueantas mano, kad jis tikriausiai nufilmavo išpuolį. Naujienų agentūra „The Associated Press“ praneša, kad pareigūnai ieško filmuotos medžiagos internete, bet kol kas nesėkmingai. Prancūzijos pietvakariuose antradienį policija pradėjo paiešką.

Prancūzijos pietvakariuose antradienį policija pradėjo paiešką. Pareigūnai ieško užpuoliko, kuris pirmadienį prie žydų mokyklos nušovė religinio švietimo mokytoją, du jo mažamečius sūnus ir dar vieną mergaitę. Prie mokyklos šaudęs vyra taip pat yra pagrindinis įtariamasis trijų karių nužudymuose per išpuolius Tulūzoje ir už 46 kilometrų į šiaurę esančiame Montobano mieste. Nusikaltėlio ieško daugiau nei 100 policijos pareigūnų. Tulūzoje sustiprinta apsauga.

Izraelis ir kitos pasaulio šalys pasmerkė išpuolį prieš žydus Prancūzijoje, per kurį prie žydų mokyklos buvo nušautas religinio švietimo mokytojas, du jo mažamečiai sūnūs ir dar vienas vaikas, skelbia AFP. Pirmadienį prieš rytines pamokas Ozar Hatorah mokykloje pietiniame Tulūzos mieste buvo nušautas 30-ies mokytojas, du jo šešerių ir trejų metų sūnūs bei dar vienas aštuonerių metų vaikas. Pasak mokytojo artimųjų, Jonathan Sandler iš Jeruzalės į Prancūziją atvyko praėjusiais metais.

Izraelio prezidentas pasveikino persus Naujųjų metų proga. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, Izraelio prezidentas Š. Peresas pasveikino visus pasaulio iraniečius su Naujaisiais metais. Kreipimęsi, kurį sakė Š. Peresas, buvo išsakyti palinkėjimai, kad iraniečiai švęstų tikrai nuoširdžiai, o ne dirbtinai. Buvo linkima, kad ši tauta sutikdama Naujuosius, pajustų savo vertę, taip pat siektų laisvės ir žmogiškojo orumo.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė incidentą prie žydų mokyklos, per kurį žuvo keturi žmonės, nacionaline tragedija ir pažadėjo surasti Prancūziją sukrėtusių žudynių kaltininką, skelbia „telegraph.co.uk“. Lankydamasis incidento vietoje pietiniame Tulūzos mieste, N. Sarkozy pranešė, kad antradienį visose Prancūzijos mokyklose tylos minute bus pagerbtos šios nelaimės aukos ir pažadėjo, kad valdžia dės visas pastangas į tyrimą dėl šio incidento.

Policija praneša, kad prie žydų mokyklos Tulūzoje Prancūzijos pietvakariuose ginkluotas vyras nušovė tris vaikus bei vieną suaugusįjį, skelbia BBC. Per išpuolį prie Ozar Hatorah vaikų darželio ir pradinės mokyklos buvo sužeisti dar mažiausiai du žmonės. Užpuolikas pradėjo šaudyti, kai vaikai rinkosi į rytines pamokas. Šaulys turėjo du ginklus ir iš įvykio vietos paspruko juodu motoroleriu.Vietos prokuroras reporteriams sakė, kad užpuolikas šaudė ir į vaikus, ir į suaugusiuosius.

Lietuvos lenkai šeštadienį protestuos prieš švietimo reformą. Tačiau kai kurie Lietuvos politikai ir analitikai piktinasi renginio data – kovo 17 d. Būtent šią dieną prieš 74 metus Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą. Tuo metu baltarusių ir žydų vidurinių mokyklų atstovai lenkų pasipiktinimo švietimo reforma sako nesuprantantys. Sostinės Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje jau dabar tik dalis pamokų vyksta baltarusių kalba.

Žydai vienoje didžiausių Vakarų kranto gyvenviečių susitarė su vyriausybe persikraustyti į valstybės įrengtą teritoriją, skelbia BBC. Migrono teritorijos gyventojai bus perkelti į netoliese esančią bendruomenę, o ši teritorija atiteks Izraelio kariuomenės kontrolei, informavo Izraelio radijas. Izraelio Aukščiausiasis teismas praėjusių metų rugpjūtį davė nurodymą į šiaurę nuo Jeruzalės esančią Migrono gyvenvietę, kurioje gyvena 280 žmonių, nugriauti iki kovo pabaigos.

Izraelis prašė JAV patobulintų bombų požeminiams bunkeriams naikinti ir lėktuvų, taip siekdamas sustiprinti savo pajėgas Irano požeminių branduolinių teritorijų puolimui, informavo Izraelio pareigūnas. „Toks prašymas buvo pateiktas“ Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito šią savaitę Vašingtone metu, teigė pareigūnas, patvirtindamas žiniasklaidos pranešimus.

Vilniaus knygų mugėje pristatytas ypatingai svarbus komiksų kultūros įvykis Lietuvoje ir vienas sėkmingiausių pasakojimų apie holokaustą pasaulyje – amerikiečių autoriaus Arto Spiegelmano grafinis romanas „Maus“. Knyga yra pelniusi prestižinę Pulitzerio premiją, išversta į 20 kalbų, studijuojama universitetuose bei mokyklose. „Santūrus, jaudinantis ir paprastas triumfas.

Negausi Latvijos žydų bendruomenė laiške šalies ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui išreiškė paramą latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei šalyje. „Mokėti valstybinę kalbą ir ja kalbėti reiškia pagarbą šaliai, kurioje gyveni. Mokėti kitas kalbas ir jomis kalbėti reiškia kultūrą“, sakoma laiške, kurį pasirašė žydų religinės bendruomenės „Šamir“ rabinas Menahemsas Barkahansas. Jis pabrėžia esąs didžiai apolitiškas žmogus ir net nebalsavęs per ankstesnius rinkimus.

Indijos vidaus reikalų ministras P. Chidambaramas sakė, kad žmogus, pirmadienį Naujame Delyje įvykdęs išpuolį prieš Izraelio diplomatę, buvo gerai parengtas, informuoja BBC. Pasak ministro, kiek žinoma, motociklininkas iš galo prisiartino prie diplomatų automobilio ir prie galinių durų pritvirtino sprogmenį. Automobilis sprogo ir buvo sužeista Izraelio diplomatė bei dar trys žmonės.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas paragino Izraelio vyriausybę nestatyti palestiniečių žemėse naujų gyvenviečių, praneša agentūra AFP. Tai galėtų būti „geros valios gestas Artimųjų Rytų taikos procese“, - pareiškė Ban Ki Moonas bendroje su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu spaudos konferencijoje. Tačiau B. Netanyahu dar kartą atmetė gyvenviečių statybų sustabdymą ir pabrėžė, kad ši tema gali būti aptariama tik derybose dėl galutinės taikos sutarties.

Palestinos lyderiai kaltina Izraelį dėl derybų proceso atnaujinimo nesėkmės. Jie pareiškė planuojantys ieškoti kitų būdų, kaip išspręsti situaciją dėl Palestinos valstybės Vakarų krante ir Gazos ruože. Pastangos atnaujinti derybas buvo nutrauktos sausio 25 dieną, nepadarius jokios pažangos. Palestinos pareigūnai teigė, jog prezidentas Mahmoudas Abbasas savo kitą žingsnį ketina aptarti su arabų atstovais.

Lietuvoje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.

Keturi iš penkių Izraelyje gyvenančių žydų mano, kad Dievas yra, ir tai didžiausias taip manančiųjų skaičius per du dešimtmečius, kai atliekami tokio pobūdžio tyrimai. Tyrimas „Izraelio žydų tikėjimas, papročių laikymasis ir vertybės“ atliktas 2009 metais, bet paskelbtas tik dabar, išsamiai išnagrinėjus gautus rezultatus, praneša Izraelio dienraštis „Haaretz“. Pirmieji du tyrimai atlikti 1991 ir 1999 metais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 70 proc.

Žydų genocido – holokausto – metu buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų: milijonas vaikų, 2 milijonai moterų ir 3 milijonai vyrų. Tai sudaro maždaug du trečdalius visos Europos žydų populiacijos. Taip pat, jeigu palaikytume daugybės mokslininkų nuomonę, į šį sąrašą reikėtų įtraukti ir daugiau aukų, nukentėjusių nuo nacių – milijonus romų, karo belaisvių, homoseksualų, žmonių su negalia, politinių ir religinių oponentų. Tokiu atveju bendrą holokausto aukų skaičių sudarytų nuo 11 iki 17 milijonų.

LTV laida „Menora“: Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje pati demaskavo sovietinius istorijos falsifikatorius. Portalas Balsas.lt pateikia laidos išklotinę. „Šalom, mieli žiūrovai. Rytoj, sausio 27, – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena.

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šią datą 2005 metų lapkričio 1 dieną nustatė JTO generalinė asamblėja, konsensusu priėmusi rezoliuciją 60/7 „Holokaustui atminti“. Priminsime, kad būtent 1945 metų sausio 27 dieną Sovietų kariuomenė užėmė Lenkijos miestą Osvencimą ir šalia esančią hitlerininkų mirties stovyklą Aušvicą-Birkenau. Šia proga Balsas.